Trečiadienį komitetas konstatavo, jog, remiantis statistiniais duomenimis, panašu, kad referendumas neįvyktų, net jei būtų rengiamas kartu su Seimo rinkimais 2012 spalį, tad idėjos kol kas atsisakyta.
Tuo pačiu komitetas pareiškė remiantis dvigubos pilietybės institutą, o Seimo pirmininkės Irenos Degutienės prašo paskubinti projektus dėl elektroninio balsavimo įteisinimo.
"Reikia spręsti, ar, grubiai pasakysiu, bandom galva sieną pramušinėti, ar atidedam vėlesniems laikams", - sakė komiteto pirmininkas Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka.
Trečiadienį komiteto posėdyje dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė abejojantis referendumo sėkme, nes rinkėjų aktyvumas per parlamento rinkimus statistiškai neperkopia referendumui reikalingų 50 procentų.
"Negalėčiau pasakyti, kad Seimo rinkimai sukelia didelį susidomėjimą. Dėl rinkėjų aktyvumo per Seimo rinkimus abejoju, kad tą skaičių pasiektume, bijau, kad referendumas neįvyktų", - sakė Z.Vaigauskas.
Per pastaruosius eilinius Seimo rinkimus 2008 metais rinkėjų aktyvumas siekė 48,58 proc., 2004 metais- 46,06 proc. rinkėjų.
Z.Vaigausko teigimu, jei referendumas būtų rengiamas kartu su Seimo rinkimais, tai papildomai kainuotų iki 3,5 mln. litų, jei būtų rengiamas atskirai - 15-17 mln. litų.
VRK vadovas taip pat sakė abejojantis, ar įteisintas elektroninis balsavimas leistų pasiekti aktyvumą, kurio reikia, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu. Pasak Z.Vaigausko, kaip rodo elektroninį balsavimą įdiegusių šalių patirtis, rinkėjų aktyvumas padidėja nedaug, keliais procentais.
"Internetinis balsavimas, kitų valstybių pavyzdžiu, smarkiai nepadidina aktyvumo, jis sukuria galimybę balsuot, bet nesukuria stimulo balsuot. Įdiegus elektroninį balsavimą galimybių balsuoti atsirastų daugiau, bet balsuojančių skaičius tikriausiai smarkiai nedidėtų, čia kalbama apie kelis procentus", - sakė Z.Vaigauskas.
Lietuvoje jau ne kartą bandyta įteisinti elektroninį balsavimą, tačiau nesėkmingai, politikams abejojant tokio balsavimo skaidrumo užtikrinimu. Po kelių nesėkmingų bandymų Seimas vėl yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įteisinti balsavimą internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į parlamento salė jie grįš po svarstymų parlamentiniuose komitetuose.
Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.
Nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.