Didžiausios netektys – Utenos, Tauragės, Šiaulių ir Alytaus apskrityse
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.
2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3,484 mln. gyventojų, taigi per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc. (430,2 tūkst.). Labiausiai gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst. Didelę įtaką gyventojų skaičiaus sumažėjimui turėjo ir neigiama natūralioji kaita (24 proc., arba 101,9 tūkst.).
2001-2011 m. daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. Palyginus su 2001 m., gyventojų skaičius sumažėjo 56 savivaldybėse: 4 savivaldybėse – iki 10 procentų, 17 savivaldybių – 10,1-15 procentų, 28 savivaldybėse – 15-20 procentų, o 7 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip penktadaliu. Ypač gyventojų skaičius sumažėjo Visagino (25 proc.), Akmenės r. ir Pagėgių (22 proc.) savivaldybėse.
Lyginant su 2001 m., 4 savivaldybėse gyventojų skaičius padidėjo: Klaipėdos r. savivaldybėje – 7 procentais, Vilniaus r. savivaldybėje – 6, Kauno r. savivaldybėje – 3 procentais, Neringos savivaldybėje surašyta beveik tiek pat gyventojų, kiek ir 2001 m.
Išankstiniais surašymo duomenimis, apie 40 proc. šalies gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose. Vilniaus mieste gyventojų skaičius kito nežymiai (sumažėjo 2,7 proc.), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – sumažėjo nuo 13 iki 16 proc.
R.Žakaitienė: dėl valstybės politikos žmonės išvyksta net iš atsigaunančių savivaldybių
„Pavyzdžiui, Utenos savivaldybė yra kaip tik labai progresyvi, panaudojusi daug investicijų, labai išgražėjusi ir daug kas turbūt norėtų ten gyventi, bet žmonės greičiausiai neturi darbo arba jų pajamos yra labai mažos, todėl jie išvažiuoja. Mano manymu, turėtų būti kažkokia bendra valstybės politika, kuri stabdytų emigraciją. Kai mes kalbame su žmonėmis ir klausiame, kodėl jie išvažiuoja, pagrindinė priežastis būna nedarbas arba menkos darbo pajamos.
Jei žmonėms iš tiesų nebus galimybės gauti tokias pajamas, kurios nežemintų jų orumo, jie ir toliau rinksis išvykimą. Žmones išlaikys tik pajamos, užtikrinančios normalų gyvenimą savo šalyje. Jeigu valstybė didžiuojasi tik tuo, kad dar daugiau bus atleista žmonių ir atitinkamai bus sumažinta darbo vietų, mes turėsime tik dar didesnę emigraciją arba valstybė turės skirti dar daugiau lėšų pašalpų mokėjimui“, - įsitikinusi pašnekovė.
Anot R. Žakaitienės, naujų darbo vietų atsiradimas nuo savivaldybių ne itin priklauso. Esą jeigu savivaldybėms būtų leista taikyti tokią formulę, kai daugiau gyventojų surinktų mokesčių būtų palikta pačioje savivaldybėje, tuomet ji galėtų daugiau investuoti į tai, kas sukuria naujas darbo vietas.
„Dabar yra labai griežtos taisyklės, kai kiekvienas uždirbtas pajamų mokesčio, kuris iš esmės surenkamas iš pajamų, centas yra paimamas valstybės, todėl savivaldybės neturi motyvacijos jį didinti, investuodamos į naujas darbo vietas. Taigi yra, kaip yra“, - svarstė pašnekovė.
Tiesa, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovės nenustebino daugiausiai gyventojų netekusios savivaldybės. Anot jos, Akmenės rajone iš tiesų gana ilgai buvo labai didelis nedarbas. Kita vertus, dabar situacija šioje savivaldybėje gerėjanti.
„Akmenės cemento gamykloje atsiranda naujų darbo vietų. Buvo pasirodžiusi informacija, kad šiame rajone tikrai yra galimybė turėti darbą. Taigi galbūt kažkas keisis.
Dėl Visagino savivaldybės sunku kažką ir komentuoti – visi žinome, kad, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, tai probleminis rajonas. Sumažėjus darbo vietų žmonės natūraliai juda kažkur kitur. Pagėgiai – labai maža savivaldybė, tad ten iš tiesų gali nebūti pakankamai darbo“, - teigė R, Žakaitienė.
Gyventojų skaičius ir jo pokytis apskrityse
| Apskrities pavadinimas | Gyventojų skaičius, tūkst. 2011* m. | Gyventojų skaičius, tūkst. 2001 m. | Gyventojų skaičiaus pokytis | Gyventojų skaičiaus pokytis proc. |
| Iš viso | 3053,8 | 3484,0 | -430168 | -12,3 |
| Alytaus | 158,6 | 187,8 | -29198 | -15,5 |
| Kauno | 612,5 | 701,5 | -88997 | -12,7 |
| Klaipėdos | 337,3 | 385,8 | -48482 | -12,6 |
| Marijampolės | 161,0 | 188,6 | -27656 | -14,7 |
| Panevėžio | 254,2 | 300,0 | -45772 | -15,3 |
| Šiaulių | 305,8 | 370,1 | -64304 | -17,4 |
| Tauragės | 109,8 | 134,3 | -24485 | -18,2 |
| Telšių | 153,4 | 179,9 | -26497 | -14,7 |
| Utenos | 150,6 | 186,0 | -35364 | -19,0 |
| Vilniaus | 810,6 | 850,0 | -39413 | -4,6 |
*Išankstiniai duomenys
