Kirsdavo lažybų
Paaugliai sergančio klasės draugo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – S.L.) mamą taip egzaminuodavo kelis kartus per savaitę.
Į mokyklą staiga iškviesta moteris bėgdavo suprasdama, jog lemtinga gali būti kiekviena minutė. Žinojo, kad kitą kartą gali tiesiog nespėti.
Septintokai klaipėdietės sūnui priepuolį kartais sukeldavo tyčia. Vaikai norėdavo pažiūrėti, ar iš tikrųjų nuo astmos priepuolio galima uždusti.
Lažybų objektu tapdavo ir bendraklasio motinos sugebėjimas kuo greičiau atbėgti į mokyklą.
Motina vaistų vaikui nepatikėdavo. Ji paaiškino, kad nuo ketverių metų sergančio sūnaus astmos priepuolių pobūdis – labiau psichologinis.
Tad susijaudinęs ir išsigandęs berniukas vaistų gali tiesiog perdozuoti.
Priepuolius vaikui išprovokuodavo keistas alergenas – triukšminga mokyklos aplinka.
Astmos priepuoliai pradėjo dažnėti, kai berniukas iš pradinės mokyklos perėjo į vyresnes klases.
Į paauglystę įžengę bendraklasiai taip pat tapo žiauresni, o jų pramogos galėdavo baigtis net vaiko mirtimi.
Patarė mokytis namuose
„Būna hiperaktyvių vaikų, būna hiperramių. Maniškis – būtent toks“, – taip savo vyresnėlį apibūdino moteris.
Protingas, mėgstantis skaityti berniukas tiesiog negali ilgiau išbūti triukšmingoje ir sunkiai nuspėjamoje aplinkoje.
Jautriai į viską reaguojančiam trylikamečiui priepuolį galėdavo išprovokuoti bet kas.
„Žinote, kokie dabar vaikai. Nuėjęs į mokyklą slenki pasieniu, kol pro šalį pradunda būrys mokinių“, – pasakojo pašnekovė.
Padažnėjus astmos priepuoliams ir motinos bėgiojimams į mokyklą, gydytoja patarė vaikui geriau mokytis namuose.
Dėl ligos kartu su bendraamžiais negalintis mokytis vaikas turi mažesnį pamokų krūvį. Per savaitę jis mokosi 12 valandų, o mokyklą lanko pagal specialų tvarkaraštį.
Pamokos vyksta su mokytoju sutartu laiku.
Priklauso nuo nuotaikos
Motina pastebi, kad pradėjus mokytis namuose sūnaus pažymiai pagerėjo.
Nors ir iki tol jis neturėjo bėdų dėl pažangumo, tik, nesupratęs kokios nors temos, vengdavo mokytojos paklausti.
Kartą už tokį klausimą klasės draugai iš jo išsityčiojo.
Tačiau pamokos pagal specialų tvarkaraštį labiau primena ruletę. Ar bus pamoka, neretai priklauso nuo mokytojos nuotaikos.
Kartais į pamoką atėjęs berniukas pusę jos pralaukia koridoriuje, kol mokytoja papietaus.
Pagal atskirą tvarkaraštį besimokančių moksleivių pamoka yra trumpesnė. Kai kurie mokytojai vietoj privalomų 35 minučių pamoką sugebėdavo sutrumpinti iki 15.
Mama pasakojo, jog ligotas sūnus gyvena pagal nustatytą dienotvarkę.
Tačiau būna, kad iš įprasto ritmo išmuša netikėtas mokytojos skambutis. Pedagogė prašo planuotą pamoką pradėti gerokai anksčiau.
Paklausta, kaip tokiais atvejais reaguoja sūnus, moteris tik skėsteli rankomis.
Dėl pamokų kaitaliojimo sūnus kas rytą užsispiria neisiąs į mokyklą.
Po ilgų įkalbinėjimų išlydėjusi į mokyklą vaiką motina netrukus sulaukia sūnaus skambučio: „Pamokos nebus“.
Pas direktorę – 10 kartų
Pasitaiko, kad dėl prastos savijautos septintokas tądien negali eiti į pamokas.
Susitarus su mokytoju tokia pamoka nukeliama į kitą dieną. Tačiau atidirbti praleistą laiką nori ne visi pedagogai.
Kartais vienu metu mokytojas pamoką veda dviem skirtingų klasių mokiniams.
„Ar įmanoma per pusvalandį tinkamai išdėstyti skirtingus naujus dalykus?“ – stebėjosi mama.
Nuo rugsėjo 1-osios istorijos pamoka berniukui buvo vos du kartus. Per kelis mėnesius pamokų tvarkaraštis buvo koreguotas mažiausiai penkis sykius.
Mama suskaičiavo, kad nuo mokslo metų pradžios dėl tvarkaraščio kaitaliojimų ir atšaukiamų pamokų pas mokyklos direktorę lankėsi dešimt kartų.
Negana to, jautrus berniukas sulaukia mokytojų replikų, kad jis galėtų mokytis kartu su visa klase.
Vis dėlto savarankiškai vaikus mokantys pedagogai žino, dėl kokių priežasčių vaikas nelanko pamokų kartu su bendraamžiais.
Susitikusi su kitų namuose dėl ligos priverstų mokytis vaikų tėvais, moteris įsitikino, kad ir šių tėvai susiduria su panašiomis problemomis.
Sulaukė vieno skundo
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė patikino, kad skundų dėl mokymosi namuose nesulaukiama.
Vienintelis tėvų skundas gautas bene prieš septynerius metus.
L.Prižgintienės teigimu, dėl mokymosi namuose iškylančias problemas mokyklų vadovai sprendžia geranoriškai. Tad neišsprendžiamų bėdų tiesiog nebūna.
Paklausta, kas kontroliuoja namuose mokančių pedagogų darbą, vedėja paaiškino – tos pačios mokyklos vadovų pavaduotojai.
Gali būti labai realios priežastys, kodėl tvarkaraštis dažnai kaitaliojamas. Gal kas nors į motinystės atostogas išeina, keičiasi krūviai, mokytojai, pavadavimai“, – paaiškino vedėja.
Vidas Karvelis, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Šiuolaikiniai vaikai nėra žiauresni nei prieš 20 ar 100 metų. Paaugliai elgiasi aštriau, palyginti su kitais žmonėmis. Tarp jų visada yra tokių, kurie siekia aštresnių pojūčių ir negalvoja apie pasekmes. Bet tai nėra šiuolaikinių vaikų problema ar išskirtinumas. Jei situaciją būtume filmavę slapta kamera, gal paaiškėtų, kad ji buvo kitokia, nei pasakojo mama. Kai vaikų paklausi, kodėl jie taip padarė, šie pasiteisina, kad tiesiog nepagalvojo. Vaikai nemąsto apie pasekmes. Tuo jie skiriasi nuo suaugusiųjų. Tokių problemų turintis vaikas turbūt negauna pagalbos, kokios jam reikėtų. Reikia konstatuoti, jog kol kas vaikams nesugebame teikti tinkamų paslaugų. Nesvarbu, kiek Sveikatos apsaugos ar Švietimo ir mokslo ministerija tobulintų sistemą, bet pas mus vis dar ne Amerika. Tokia realybė, kai dėl vaiko bėdų apkaltinami bendraklasiai, bet iš tikrųjų visa sistema nesugeba padėti šitam vaikui. Kas kaltas? Niekas. Tiesiog tas vaikas gyvena ne toje valstybėje. Nors Amerikoje, kiek girdėjau, irgi visko būna. Tokiam vaikui būtina didesnė pagalba, nei jis gauna. Viskas priklauso nuo motinos pastangų. Bet norint išjudinti biurokratinę mašiną tėvams reikia daug jėgų ir energijos. Liūdna, kad ne visoms mamoms pavyksta išsireikalauti vaikui reikalingos pagalbos. Vien Klaipėdoje tokių atvejų būtų šimtai, tačiau niekas apie juos nežino.