Taip, dujų vamzdžiu iš paties Žlobino atslinkęs gudrusis rusas jau stovi ties paslaugiai atvertais mūsų valdžios vartais. Bet gal Rusija čia nėra didžiausias kaltininkas? Tad kas gi tada kaltas? Atsakymą radau bandydamas atspėti abreviatūros AMB reikšmę, kuri mažiau žeistų konkretaus asmens orumą. Tada ir supratau, kad AMB – tik simbolis. Už šių raidžių slūgso visas galingas kompleksas.

Pradėsiu nuo to, kad aš labai gerbiu Algirdą Brazauską kaip žmogų. Gerbiu ir kaip politiką, kuris lemiamais momentais teisingai apsispręsdavo, o prieš 6 metus netgi pasakė norįs užleisti savo vietą jaunesniems, be praeities kupros. Žmogus norėjo rasti laiko asmeniniam gyvenimui ir meilei. Bet per daug reikli meilė ir senieji ryšiai privertė vėl grįžti į politiką, nors visa garbė iš jos jau buvo paimta ir pripažinimo jau nebereikėjo. Net ir tokia netradicinė būsena nesutrukdė Brazauskui visai neblogai vadovauti vyriausybei ir po karštligiškos Pakso premjerystės suteikti jai reikiamo solidumo.

Ir štai ekonomika ima klestėti, strateginiai užsienio politikos tikslai pasiekti, tačiau vietoje visuotinės euforijos – didžiausias per pastarąjį dešimtmetį nusivylimas valdžia ir visos politinės sistemos krizė. Šalies valdymą gali užgrobti jėgos, pasiryžusios netgi radikaliai keisti mūsų Konstituciją. Bet priežastys čia daugiau psichologinės, nei ekonominės, kaip dažniausiai teigiama.

Saulius Stoma:
"Į Nepriklausomybę atėjome siaubingai kompleksuoti, ir nenuostabu, kad net visuotinis išsilaisvinimo pakilimas tuoj pat buvo personalizuotas, atiduotas vadams ir iš esmės sunaikintas."

Paslaptingame mūsų gyvenime AMB – tai ne Algirdas Mykolas Brazauskas ir ne koks per pigus Rubikono klientas. Tai – menkavertiškumo kompleksas Aš Myliu Bosą. Tai reiškia – aš myliu šeimininką, aš myliu tą, nuo kurio priklausau. Aš myliu tą, kuris dalija ledus, kuris dalija saldainius. Jei iš tikrųjų ir nemyliu, tai bent turiu tą suvaidinti, kitaip iškrisiu iš bendro žaidimo, būsiu atstumtas. Štai šitas mums po kaklu kabantis ir didžiulius moralinius bei finansinius nuostolius darantis AMB traukia žemyn individualias sielas ir nuodija visuomeninį gyvenimą. Tai jis iš žmogaus, į kurį sudėtos gražiausios viltys, padaro dvasiškai mirusį monstrą – politikos iškamšą. Šis kompleksas yra neišvengiamas ir beveik natūralus, įgimtas, tačiau bręstantis žmogus ir visuomenė privalo jį įveikti. Į Nepriklausomybę atėjome siaubingai kompleksuoti, ir nenuostabu, kad net visuotinis išsilaisvinimo pakilimas tuoj pat buvo personalizuotas, atiduotas vadams ir iš esmės sunaikintas. Dešinėje ir kairėje atsirado savi bosai, savi tėveliai – papunia Lansbergis ir šeimininkas, samsamyčius Brazauskas. Jų šešėlyje ir dauguma kitų politinių jėgų formavosi vadizmo, o ne idėjų, pagrindu.

Puikus šansas išsivaduoti atsirado 1993 metų pradžioje per pirmuosius Prezidento rinkimus, tačiau modernaus, vakarietiško, liberalaus mentaliteto Stasys Lozoraitis skaudžiai pralaimėjo galingajam AMB, tuo metu reiškusiam Aš Myliu Brazauską. Tragiškai pasibaigęs Vilties prezidento blaškymasis po Lietuvą priminė Donkichoto kovą su vėjo malūnais, o Liūdnos Realybės prezidentas, žemiškasis Sanča Pansa, kaip rašė užsienio spauda, populiarus, nes žinojo karvių vardus, laimėjo gražiosios Dulsinėjos meilę ir tapo vienvaldžiu šeimininku.

Saulius Stoma:
"Postrusas ir postkomunistas, geraširdžiai dviejų praeities priespaudų – nacionalinės ir ideologinės – reprezentantai, leidžiantys pasyviajai visuomenės daliai tapatintis su agresyvia jėga ir saugiau jaustis neramiame šių dienų pasaulyje."
Štai čia ir buvo padėti pagrindai, kaip rašo artimas tuomečiam dvarui žmogus Vytautas Petkevičius, ,,tobulai kyšių sistemai“. Daug labiau nei Petkevičius gerbdamas žmogiškąsias Brazausko savybes manau, kad čia nebuvo tiesioginės vieno žmogaus kaltės. Sistema atsikūrė savaime, iš vidaus, per žmogiškuosius ryšius ir nomenklatūrinio elgesio šablonus. Įpratimas stipriau nei prigimimas. Kai bosas sprendžia mano likimą, aš privalau jį kaip nors pamaloninti, tai tiesiog pagarbos ir meilės ženklas. Tai kaip Coza Nostra – bendras reikalas. Tik įsiteikęs viršesniam, aš galiu daryti karjerą. Kyšis – nebūtinai vien pinigai. Kaip sako teoretikai, tai - įtakos pardavinėjimas. Iš esmės paternalizmas, ką ir reiškia AMB komplekso vyravimas, savaime kuria korupcinę aplinką.

Tai jis, slaptasis AMB, sukūrė ir ateinančius ketverius metus mus kamuosiančią Viktoro Uspaskicho problemą. Gerasis bosas rusas atsirado kaip gerojo boso komunisto pakaitalas. Tautos pasąmonėje abu jie viena koja stovi represinėje praeityje, o kita žengia į šviesią ateitį. Du stipruoliai! Jie jungia du skirtingus pasaulius ir todėl gali vesti į priekį staigių permainų išgąsdintus politinius vaikus.

Postrusas ir postkomunistas, geraširdžiai dviejų praeities priespaudų – nacionalinės ir ideologinės – reprezentantai, leidžiantys pasyviajai visuomenės daliai tapatintis su agresyvia jėga ir saugiau jaustis neramiame šių dienų pasaulyje. Du galiūnai, Brazauskas ir Uspaskichas apvaldo sutrikusių žmonių sąmonę per jų pasąmonėje slypintį AMB kompleksą. Galima kaltinti nebrandžią visuomenę, bet galima atsakomybėn patraukti ir politikus, dėjusius visas pastangas, kad politinė branda taip ir neateitų, kad žmonės pakliūtų į psichologinę priklausomybę ilgiems laikams. Vaizdžiai šnekant, tai ir yra socialinis žmonių tvirkinimas, politinė pedofilija.