Per parą žmogui rekomenduojama suvartoti apie 2,5 litro skysčių. Pasak Respublikinio mitybos centro Geriamojo vandens skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, bent 600 gramų iš jų per dieną turėtų sudaryti sultys. Pirma, jose yra daugiau nei 90 proc. vandens, tad mums svarbios kaip vandens šaltinis. Antra, tai yra gaminys iš vaisių ir daržovių - kasdieniame gyvenime jų suvalgome mažiau, nei reikėtų. Vaisių sultyse daugiau yra vitaminų, daržovių - mineralinių medžiagų. Sultys pasisavinamos lengvai, todėl apsirūpinama ir svarbiausiomis medžiagomis.
Kokias ir kada geriausia vartoti?
Sultys gaminamos iš prinokusių daržovių, vaisių ir uogų, jas spaudžiant ar ekstrahuojant. Vertingiausios sultys su minkštimu, nes į jas patenka visa valgomoji dalis. Efektyviausios šviežiai išspaustos sultys. Jas rekomenduojama suvartoti maždaug per parą, geriausia laikyti ne kambario temperatūroje, o šaldytuve, kad nesidaugintų iš aplinkos patekę mikroorganizmai. Pirktos sultys, neatidarius pakuotės, tinkamos vartoti ilgą laiką, nes jos pasterizuotos - tai konservuotas produktas.
Naminės ir pirktinės sultys
Parduotuvėje pirktas sultis patogu vartoti. Siūloma didesnė įvairovė, net iš tokių daržovių ar vaisių, kurie neauga Lietuvoje. Pasak Drulytės, šios sultys yra termiškai apdorojamos, dėl to žūva apie 20 proc. vitaminų. Namie išsispaudžiame šviežių sulčių, o dauguma pirktinių yra pagamintos iš koncentruoto produkto. Jeigu kokia daržovė ar vaisius auga pietų šalyse, ten iš jų išspaudžiamos sultys, išgarinamas vanduo ir užšaldoma - padaromas koncentruotas produktas. Atvežus į Europą atstatomas tas pats vandens kiekis, sultys kaitinamos, termiškai apdorojamos.
Reikėtų žinoti
• Stiklo buteliuose ar popierinėse pakuotėse supilstytos atvežtinės sultys nėra šviežios - jos termiškai apdorotos, dauguma pagamintos iš koncentrato.
• Sultys gali būti tik 100 procentų. Nektaras - panašus produktas, bet jis neretai saldinamas, pridedama prieskoninių medžiagų, sulčių kiekis dažnai tesiekia 50 procentų. Dar mažiau sulčių yra gaivinamuosiuose sulčių gėrimuose.
• Kad išsaugotų gyvybines, organines savybes, sultys turi būti žalios - jų nereikia virti, apdoroti, kitaip bus sunaikinami visi enzimai, o atomai pavirs neorganiniais, negyvais.
• Konservantas - cheminė medžiaga, ja konservuoti sultis griežtai draudžiama. Ant sulčių pakuotės užrašyta reklama „be konservantų" yra neleistina, neetiška ir nelogiška - visos sultys privalo būti be konservantų.
• Svarbiausia taisyklė - įvairovė ir saikingumas. Sulčių reikia po truputėlį, įvairių ir dažniau, kad nevargintume savo organizmo vienos kurios medžiagos pertekliumi.
Kaip pasigaminti namie
• Sultis spauskite tik iš šviežių, nesukirmijusių, nesugedusių daržovių ar vaisių.
• Prieš spausdami sultis vaisius, daržoves ar uogas gerai nuplaukite virintu vandeniu, bet nemirkykite, kad neprarastų dalies vitaminų.
• Daržovių ir vaisių su plona luobele (obuoliai, kriaušės, abrikosai, pomidorai) lupti nereikia.
• Kai kurios natūralios sultys gali nudažyti plastmasines sulčiaspaudės detales. Spalvotas dėmes galima nuvalyti valgomąja soda ar augaliniu aliejumi.
Sultys mažyliui
Jei mažylis maitinamas motinos pieno pakaitalais, sultys skiriamos nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus, jei krūtimi, sulčių neverta duoti anksčiau kaip nuo 4-o mėnesio. Mažyliui sulčių reikėtų duoti nedideliais kiekiais - ne daugiau kaip 120-180 mililitrų per dieną. Gerdamas daug sulčių vaikas gauna per daug cukraus - nuo jo gali išberti, vaikas mažai suvartos kitų jam reikalingų maisto produktų, pavyzdžiui, pieno, įprastų dienos patiekalų.
Natūralios vaisių sultys vaikui labiau tinka už sulčių gėrimus. Iš pradžių rekomenduojama duoti sulčių, pagamintų iš vienos rūšies vaisių ar daržovių. Geriant pagamintas iš dviejų ar daugiau rūšių didesnė alerginių reakcijų tikimybė, tokiais atvejais neaišku, kuris iš daugelio ingredientų tą alergiją sukelia. Sulčių su minkštimu patartina duoti kūdikiams po 6 mėnesių, kai žarnyno gleivinė labiau subrendusi.
Daržovių sultys
Bulvių
Nuo seno liaudies medicina rekomenduoja žalių bulvių sultis. Jos skatina žarnyno peristaltiką, todėl tinka vidurių užkietėjimo atvejais. Gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, gastritą, nes mažina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Jei padidėjęs rūgštingumas, reikia gerti 2-3 kartus per dieną po 1-2 stiklines šviežiai pagamintų bulvių sulčių 30 minučių prieš valgį. Padeda opoms surandėti. Įgėlus uodui ar bitei, tinka sulčių kompresai. Virtų bulvių nuoviru plaunamos rankos būna baltos ir švelnios.
Bulvių gydomąsias savybes lemia įvairūs vitaminai, didelis kiekis kalio druskų, kurios gerina širdies raumenų darbą, šalina iš organizmo skystį. Sergant tuberkulioze sulčių geriama po 1-2 stiklines 2-3 kartus per dieną prieš valgį (maždaug 1-2 mėnesius). Jos mažina kraujospūdį, gydo inkstų ligas.
Kopūstų
Šviežių kopūstų sultys teigiamai veikia, kai kamuoja gastritas, sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, kai žmogus serga tulžies pūslės ir žarnų uždegimu. Sumaišytos su medumi geriamos po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Šios sultys taip pat padeda sergant bronchitu, podagra, sąnarių, skrandžio uždegimu, plaučių tuberkulioze, tulžies pūslės akmenlige, esant spazminiam ir opiniam kolitui, apsinuodijus, sutrikus virškinimui, sunkiai apdegus (plaunama oda).
Skaudamą gerklę rekomenduojama skalauti ką tik išspaustomis kopūstų sultimis, o sumaišytas su medumi vartoti kosint, užkimus (keletą kartų per dieną po arbatinį šaukštelį). Apetitui sužadinti ar sergant kepenų ligomis geriama po 1-1,5 stiklinės sulčių, lėtinio gastrito atvejais - po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Sultys yra ne tik vitaminingas gėrimas, jos padeda surandėti ir opoms. Nuo aterosklerozės prieš valgį ar valgant vartojama po 1-1,5 stiklinės šiltų kopūstų sulčių. Lygiomis dalimis sumaišytos su degtine jos tinka riebiai odai. Atvėsus orams, išsekus organizmui ypač vertingos raugintų kopūstų sultys, nes turi daug vitamino C, kuris suteikia atsparumo visoms infekcinėms ir virusinėms ligoms, be to, stiprina kraujagysles.
Svogūnų
Geriamos avitaminozės atveju, sergant gripu ir jo profilaktikai, esant žarnyno uždegimui, vidurių užkietėjimui ir hemorojui (po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį). Taip pat naudingos sergant hipertonine liga, ateroskleroze, nes aktyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Sultys valo ir gydo pūliuojančias žaizdas. Vatos tamponėiiai, suvilgyti svogūnų sultimis ir įkišti į ausis, slopina ausų uždegimą. Taip pat vartojamos plaukams stiprinti - galva jomis įtrinama 1 -2 kartus per savaitę. Netinka sergant širdies ir kepenų ligomis.
Ridikų
Sumaišytos su medumi vartojamos po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, kai kankina kosulys. Sergant tuberkulioze reikia gerti po 0,5 stiklinės mišinio kasdien. Šios sultys žadina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, žarnyno peristaltiką, todėl tinkamos užkietėjus viduriams. Jos išskiria cholesterolio perteklių.
Ridikų sultys vartojamos ir trynimams - sergant podagra, radikulitu, esant sąnarių skausmams. Norint palengvinti atsikosėjimą reikia sumaišyti ridikų sultis su medumi ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Sergant ateroskleroze sultys lygiomis dalimis maišomos su medumi ir geriamos po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Jos tinka ir nuo inkstų akmenligės, viršutinių kvėpavimo takų kataro, galvos skausmų (gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną), peršalimo, šlapimtakių uždegimo, šlapimtakių akmenligės (sultys su medumi). Esant virškinimo sutrikimams, pabrinki-mams, ridikų sultis patariama lygiomis dalimis maišyti su medumi ir vartoti po 0,5 stiklinės 2-3 karus per dieną. Trinti - atsiradus raumenų skausmams.
Ropių
Jas rekomenduojama gerti sergant artritu, tulžies ir šlapimo pūslės akmenlige, taip pat kaip akmenis skaldančią ir šlapimą varančią priemonę. Išskiria iš organizmo druskas, cholesterolio perteklių. Lygiomis dalimis sumaišytos su medumi yra efektyvi, atsikosėjimą lengvinanti priemonė kokliušo ir bronchito atvejais.
Šviežiomis sultimis galima daryti įtrynimus. Padeda, kai kamuoja neuralginiai skausmai, radikulitas. Geriamos po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 20 minučių prieš valgį, o sumaišytos su medumi - po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną 20-40 minučių po valgio. Sultys netinka nėščiosioms, žmonėms, sergantiems kepenų, inkstų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, širdies ligomis.
Burokėlių
Šios sultys rekomenduojamos kepenų funkcijai reguliuoti, šlapimui varyti. Jos gerina medžiagų apykaitą, mažina arterinį kraujospūdį. Sergant hipertonine liga, ypač kai vargina galvos svaigulys, patariama porą mėnesių po valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną prieš valgį gerti tokį mišinį: stiklinė burokėlių, morkų, krienų sulčių, medaus ir vienos citrinos sultys.
Burokėlių sunka vartojama sutrikus širdies ritmui, skydliaukės veiklai, apsinuodijus, o sumaišyta su morkų sultimis gydo mažakraujystę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Norint, kad geriau užsitrauktų žaizdos, reikėtų mėnesį po 1/3 stiklinės sulčių gerti 3 kartus per dieną valandą prieš valgį. Jos tinka vėluojant mėnesinėms, be to, stiprina organizmą. Burokėlių tirščiuose gausu mineralinių medžiagų, todėl juos sveika vartoti (prieš tai užpilti vandeniu ir pasaldinti ananasų sultimis).
Krienų
Apetitui žadinti prieš valgį rekomenduojama suvalgyti arbatinį šaukštelį tarkuotų krienų su medumi. Kai skauda dantį, burna skalaujama sultimis, lygiomis dalimis praskiestomis su vandeniu. Sergant radikulitu krienų sultimis galima trinti juosmenį, taip pat skaudamas sąnarių vietas. Praskiestos vandeniu ar degtine jos vartojamos ir kaip kosmetinė priemonė.
Griežčių
Geriamos nuo vidurių užkietėjimo. Senovėje griežčių sultimis būdavo gydomi sunkiai gyjantys nudegimai.
