Kaunietė, nenorėjusi savo pavardės skelbti viešai, teigia, kad klaidinga būtų manyti, jog V.Šustauską meru išsirinko visi Kauno gyventojai. „Tai, kad šis marginalas tapo meru, buvo gera pamoka liberalams ir konservatoriams, nes jie tiesiog nesugebėjo susitarti, kuris iš jų bus meras, ir rezgė įvairias intrigas. Bet Kauno inteligentijai V.Šustausko merystė buvo didelė gėda ir nesusipratimas. Ir tai buvo aišku nuo pirmųjų jo dienų mero poste”, – teigė moteris.
Moteris pabrėžė, kad kauniečiai per Seimo rinkimus juokavo, kad balsuoja už V.Šustauską tik todėl, kad nori jį išsiųsti iš Kauno į Vilnių. Tiesa, kad politikas nevengė skandalų ir būdamas Seime, o baigiantis jo kadencijai V.Šustauskui buvo inicijuojama apkalta.
Kita vertus, „Atgimimo” kalbinta kaunietė sutiko, kad Laisvės sąjungoje, be V.Šustausko, savivaldybių rinkimuose buvo ir normalių žmonių, pavyzdžiui, buvęs krepšininkas Gediminas Budnikas. Tai esą vienas iš argumentų, kodėl sąjungai pavyko laimėti net vienuolika mandatų.
„Sunku būtų kalbėti apie kauniečių nuotaikų pasikeitimus per šiuos rinkimus”, – teigia politologas Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto profesorius. „Pasirinkimas per rinkimus Kaune visada buvo labai specifinis. Daugumą balsų paprastai laimi centro dešinės partijos, visada nemenka dalis tenka populistams, tarp kurių yra ir Laisvės sąjunga, o tam tikra prasme ir „Jaunoji Lietuva”. Ir šiek tiek balsų surenka kairiosios partijos. Ir todėl V.Šustauskui, racionaliai mąstant, nėra ko bijoti nepalankių rezultatų”, –mano profesorius.
V.Šustausko sprendimą kelti savo kandidatūrą Klaipėdoje A.Krupavičius aiškina remdamasis šio politiko asmeninėmis savybėmis.
„Kiek žinau, kažkada V.Šustauskas susilažino su liberalcentristu Eligijumi Masiuliu, kad gali laimėti Klaipėdoje, Marių apygardoje. V.Šustauskas yra ekspresyvus ir impulsyvus politikas. Netikėti šia lažybų istorija neturėčiau pagrindo. Ir visai gali būti, kad tai yra tikroji V.Šustausko kandidatavimo Klaipėdoje priežastis”, – teigia politologas.
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Antanas Kulakauskas mano, kad V.Šustauskas Kaune neturėtų jokių galimybių.
„V.Šustausko atžvilgiu Kaunas labai pasikeitė. Dėl žiniasklaidos formuojamos nuomonės, skandalų ir patirtos savotiškos gėdos, išrinkus meru V.Šustauską, dabar retas kuris kaunietis norėtų pasigirti, kad arba balsavo, arba balsuos už šį politiką. Jis Kaune neturi jokių galimybių laimėti”, – teigia A.Kulakauskas.
„Kauno požiūris į populistus pasikeitė, tai tiesa. Bet jis pasikeitė, nes kauniečiai turėjo V.Šustauską. O V.Šustauskas meru buvo išrinktas dėl kitų politikų nesusikalbėjimo. Taip kad požiūris į populistus keitėsi ne dėl žmonių, o dėl politikų“, – mano politologas.
Pirmiausia jis suteikė agrarinei Lietuvos kultūrai miesto eigastį. Suteikė sveiko kultūrinio snobizmo”, – teigia rašytojas.
Kita vertus, teigia M.Zingeris, nors Kaunas sovietmečiu taip pat buvo kitoks, pramonės įmonių plėtra pakeitė miesto veidą ne pačia geriausia linkme.
„Kaunas ir sovietiniais metais buvo labai specifinis miestas. Sovietmečiu Kaune galėjai rasti nostalgiško nacionalizmo. Be jokių abejonių, jis buvo lietuviško identiteto atrama. Kiemuose mėtydavosi lietuviški sidabriniai litai, filatelistai pardavinėdavo pašto ženklus su A. Smetonos atvaizdu, o miesto antikvariatai buvo pilni A. Smetonos laikais spausdintų lietuvių rašytojų ir verstinių knygų”, – sako M.Zingeris. „Bet tai jau buvo kitoks Kaunas. Dar 3-iojo dešimtmečio pabaigoje miestas pradėjo plėstis. Po to buvo Holokaustas, deportacijos į Tolimuosius Rytus, sovietmečiu buvo plėtojama pramonė ir atvyko daug kaimo ir rajonų gyventojų. Kaunas suproletarėjo, o galiausiai liumpenizavosi. Taip kad V.Šustausko fenomenas yra gana nesunkiai paaiškinamas”.
Tačiau nors šiais metais kauniečiai negalės rinkti V.Šustausko, mieste netrūksta skandalingų kandidatų. Be kelių Laisvės sąjungos atstovų, Kaune savo kandidatūras kelia Visvaldas Mažonas, Kazimieras Uoka, Kazimieras Petraitis.