Kokia yra jūsų knygos “Spalvos kiekvienai jūsų nuotaikai” idėja?
Daugybė žmonių prašė manęs parašyti knygą apie tai, kokį emocinį poveikį žmogui daro spalvos. Kai žiūrime į nuostabias spalvas, tai veikia mus emociškai. Kartais mes netgi nežinome kodėl. Taigi, mano parašytos knygos tikslas buvo papasakoti apie skirtingas spalvų šeimas ir paaiškinti, kodėl spalvos daro įtaką žmogui.
Ar trauką tam tikrom spalvom žmonės atsineša gimdami, ar tiesiog pasirenka pagal aplinką bei nuotaiką?
Gali būti ir taip, ir taip. Mus gali veikti tam tikra spalva ir dėl kultūrinių papročių. Pavyzdžiui, Azijoje žmonės mokomi, kad baltą spalvą reikia dėvėti laidotuvėse. Balta yra mirties spalva. Pastaruoju metu jaunos rytiečių nuotakos imituoja amerikietes ir vestuvėse nešioja baltus rūbus, nors jų kultūroje to niekada nebuvo daroma. Taigi, kai kurie kultūriniai spalvų papročiai keičiasi, tačiau daugelis tradicijų pasąmoningai perduodamos iš kartos į kartą. Tam tikri jausmai mums asocijuojasi su tam tikromis spalvomis.
Tačiau spalvos veikia mus ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai. Pavyzdžiui, raudona spalva bet kokioje kultūroje asocijuojasi su susijaudinimu, geidulingumu ir pavojumi. Visi šie pojūčiai yra atėję iš senovės, kai žmonės negalėdavo ignoruoti raudonos spalvos. Tai buvo kraujo, liepsnos, ugnies spalva; spalva pavojingų dalykų bei dalykų, galinčių padėti išgyventi, simbolis.
Ar galite tvirtinti, kad tam tikro sezono spalvų mados kryptis parodo tiek dizainerių, tiek visuomenės bendrą nuotaiką?
Taip, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp spalvų, kurias nešiojame ir tarp to, kas vyksta aplink mus pasaulyje. Pavyzdžiui, dizainerių polinkį pasirinkti mėlynos spalvos šeimos atspalvius aš paaiškinčiau kaip norą būti stipriems, žengiant į 21 amžių. Šiuo metu yra daugybė problemų aplinkos ir ekologijos srityje ir mėlyna spalva galėtų reikšti norą apsaugoti vandenį.
Mes taip pat žinome, kad mėlyna spalva suteikia ramybės ir giedrumo jausmą. Žmonėms mėlyna spalva visada asocijuojasi su dangumi ir vandeniu, ir kai virš galvos matome nuostabų mėlyną dangų ar mėlyną vandenį aplink mus, mūsų nuotaika pakili. Tokioje aplinkoje mes jaučiamės mažiau įsitempę. Šiandien žmonės labai aktyviai dirba, kartais net per daug aktyviai, todėl norėdami atsipalaiduoti, jie dažnai važiuoja ilsėtis prie vandens telkinių ar tiesiog ilsisi parkuose.
Ar tai nėra tam tikra emocinės apsaugos paieška, susijusi su nauju amžiumi, juk tai toks laikas, kai niekas nežino, kas gali nutikti?
Būtent taip ir yra. Tai labai nenuspėjamas laikas. Ėjimas į naująjį tūkstantmetį yra kažkas, ko praktiškai niekas, kas gyvena šiandien, nepatyrė, taigi susiduriame su nežinomybe. Žinome, kad kelionių į kosmosą vis daugėja ir tikimės, kad kada nors, kitame amžiuje, mes visi turėsime galimybę pakeliauti išorinėje erdvėje. Kosmoso spalva daugelio mūsų vaizduotėje yra sodriai mėlyna. Taigi vėl, tai spalva, susijusi su nauju tūkstantmečiu.
Ar savo knygoje skyrėte vietos spalvų proporcijų klausimui?
Žinoma. Aš rašiau apie tai, nes būtent derindami spalvas žmonės daro daugiausia klaidų. Jei šaltas ir šiltas spalvas derinate vienodomis proporcijomis, atrodo labai netvarkingai. Atmosferoje turi būti šilto ir šalto balansas, kaip ir minėjau anksčiau, bet tai reiškia, kad viena spalvų šeima turi dominuoti. Jei pasirinkote abrikosinę spalvą, norite ją dėvėti ar papuošti savo namus, turėtumėte šios spalvos naudoti apie 75% viso ploto. Ir 25% turėtų būti šalti atspalviai. Proporcijos gali šiek tiek skirtis, pavyzdžiui, 80% - 20%, 85% - 15%. Bet vienos rūšies spalva turi būti pagrindinė, reikia pasirinkti ar šaltą ar šiltą spalvą, ar tai būtų mėlyna, žalia ir lavandos ar geltona, oranžinė ir raudona. Viena turi dominuoti, kita papildyti. Tokia yra proporcija.
Kokia dažniausiai pasitaikanti klaida, kurią daro žmonės, dekoruodami savo namus?
Manau, didžiausia klaida yra ta, kad žmonės, rinkdamiesi spalvą iš pavyzdžių ar katalogų nesuvokia, kad ant sienos ta spalva atrodys šiek tiek kitaip. Spalva ant mažo lopinėlio atrodo visai kitaip, nei dideliame plote. Aš patariu žmonėms, prieš pasirenkant spalvą, ją išbandyti: išdažyti keletą sienų ir pasižiūrėti, kaip jos atrodo skirtingu dienos metu.
Priklausomai nuo apšvietimo, ta pati spalva gali atrodyti visiškai skirtingai. Spalvos natūraliai apšviestame kambaryje atrodo visiškai kitaip, negu apšviestos dirbtiniu būdu. Dirbtinai apšviestos spalvos įgauna įvairių atspindžių, ir tai keičia sienų spalvą. Taigi, aš patariu žmonėms pagyventi su pasirinkta spalva kokią savaitę ir tik po to galutinai nuspręsti ar būtent tokia spalva jie nori dažyti savo sienas.
Ar yra kokios nors taisyklės, pasirenkant rūbo spalvą? Gal skirtingų tipų žmonėms labiau tinka ir skirtingų spalvų rūbai?
Manau, kad rūbų spalva turi būti parinkta pagal kiekvieno žmogaus emocijas. Kai vaikštote po parduotuvę ar dairotės į parduotuvės vitrinas, 60% viso to, kas traukia jūsų akį, sudaro spalva. Jei jūs sakote “Man patinka ši spalva”, paprastai ji jums ir tinka.
Pavyzdžiui, žmonės, turintys gražius raudonus plaukus, žino, kad kai jie nešioja varinės, oranžinės, žalios ar turkio spalvos rūbus, aplinkiniai nuo pat vaikystės jiems sako, kad šios spalvos labai tinka prie plaukų spalvos. Kiekvienam patinka komplimentai, todėl, kai nešiojate tam tikros spalvos rūbus ir žmonės jus pagiria, tai tiesiog pakelia jums nuotaiką. Tai spalva, kurią turėtumėte pasirinkti. Manau, kad per dažnai žmones traukia madingos spalvos. Juk madinga spalva būtent jums gali visai netikti. Spalva parodo mūsų emocijas, todėl neturėtume tų emocijų užgožti.
Žinoma, moterys turi privalumą tame, kad jos gali keisti savo grimą. Jos gali pasidažyti kitos spalvos lūpų dažais ar kita spalva paryškinti blakstienas ir taip prisitaikyti prie nešiojamo rūbo. Vyrams šiuo atžvilgiu blogiau, nes jie nenaudoja grimo. Vyrai atsargiau žiūri į spalvas, nes jie nedaug apie jas žino. Mergaitėms mamos yra pavyzdžiai. Mamos kartu su dukromis eina apsipirkti, ir dukros stebi, kaip rūpestingai mamos renkasi spalvas, taigi, užaugusios mergaitės daro tą patį. Berniukai retai eina su mamom į parduotuves. Jie nėra tokie išradingi spalvų atžvilgiu.
Kokias išvadas skaitytojai gali padaryti, perskaitę jūsų knygą?
Pirma, yra spalvos emocinis aspektas. Aš paprašiau skaitytojų surengti viktoriną ir surašyti, kokias emocijas, teigiamas ar neigiamas, sukelia tam tikra spalva, ir kodėl. Paprašiau sugalvoti žodį, kuris asocijuojasi su spalva ir pagalvoti apie tą žodį. Ar tas žodis tikrai turi realią reikšmę jūsų šiandieniniame gyvenime? Gal tai kažkas, kuo jūs gyvenote prieš keletą ar daugiau metų? Gal spalva sukėlė neigiamas emocijas vien dėl to, kad jūsų mama nemėgo tos spalvos? Priverčiau žmones galvoti apie spalvas, kad jie galėtų susigaudyti savo jausmuose. Antra, yra praktinis aspektas. Tai yra tam tikras praktinis vadovas, kuriuo vadovaujantis daug lengviau pasirinkti spalvas. Žmonėms nereikia įdėti labai daug pastangų.
Bendrai kalbant, kiekvienoje pasaulio dalyje žmonėms kyla tokie patys klausimai apie spalvas. Kaip jas panaudoti? Kaip derinti kelias spalvas? Mano tikslas yra duoti praktinius atsakymus į šiuos klausimus. Ką galėtumėte pasakyti apie būsimo sezono madingų spalvų nustatymą? Kaip tai daroma?
Kadangi esu Pantone direktorė ir turiu klientų pramoniniame pasaulyje, galiu pasakyti, kad būtent tai ir yra mano darbas. Gamintojams labai svarbu iš anksto žinoti kokia spalva bus dominuojanti. Jei jie nepagamina būtent tam tikrų spalvų rūbų, gali prarasti daug pinigų. Taigi, aš ir patariu jiems šioje srityje.
Spalvų pasaulyje reikia mokėti nuspėti. Tai pat reikia būti sociologu, psichologu, bei mados krypties tyrėju. Turite žiūrėti mažiausiai du metus į priekį. Pavyzdžiui, spalvų pasauliui didelę įtaką gali padaryti meno kolekcija, kuri keliauja aplink pasaulį. Tutankhamen paroda 1970-aisiais turėjo didelę įtaką visoms sritims, o ypač mados pasauliui, nes Tutankhamen asocijuojasi su paauksavimu. Tai pirmas kartas, kai gaminiai su metalo apdaila pasirodė masinėje gamyboje; ant moteriškų batų, rankinių, rūbų, sagų…Metalo pasirodymas turėjo įtakos net ir automobilių pramonėje. Visa tai prasidėjo nuo būtent šios parodos, nes daug žmonių lankė muziejus ir matė tas nuostabias apdailas.
Populiari TV programa ar filmas taip pat gali turėti įtakos madai, todėl turime iš anksto tai numatyti. Prieš du metus, kai sužinojau, kad bus rodomi filmai “Įsimylėjęs Šekspyras” ir “Elizabet”, supratau, kad jie padarys milžinišką įtaką mados pasauliui. Abiejuose filmuose buvo naudojamos spalvų paletės iš senovės laikų. Taigi, filmai ir televizija daro milžinišką įtaką, todėl visuomet svarbu sekti visas naujienas pramogų industrijoje. Taip pat spalvų krypčių pasikeitimui gali turėti įtakos socialinės ekonominės situacijos, tokios kaip karas. Tokių pasikeitimų niekas negali nuspėti.
Pavyzdžiui, 1988 – 89-aisiais, filmas "Dick Tracy" susilaukė daugybės publikacijų. Kai sužinojome, kad "Newsweek" ir "Time Magazine" ruošiasi aprengti Warren Beatty populiariu geltonu lietpalčiu ir tokia pat skrybėle, supratome, kad geltona spalva susilauks daug dėmesio. Bet 1991-aisiais, kai tik dizaineriai pradėjo naudoti geltoną, pasibaigė Persijos įlankos karas. Ir JAV žmonės pradėjo nešioti geltoną spalvą, kuri simbolizavo šalies viltį ir optimizmą. Jie dažė geltonai namų duris, pašto dėžutes. Ši spalva tapo greitos karo pabaigos simboliu. Geltona sugrįžo į madą ir daugelis garsių dizainerių pradėjo naudoti šią spalvą. Geltoni rūbai būdavo išperkami bematant.
Ką galite pasakyti apie muzikinių video filmų madą, ten naudojama tiek daug žalios spalvos?
Muzikos industriją galima pavadinti krypties pradininkais ne tik šiomis dienomis, bet ir nuo 1990-ųjų. 1989-ųjų pabaigoje aplinkos problemos tapo labai svarbios. Visame pasaulyje žmonės rūpinosi, kaip išsaugoti miškus ir visą gamtą. Jei vėl prisimintume žodžių asociacijos su spalvomis eksperimentą, suprastume, kad gamta daugumai žmonių asocijuojasi su žalia spalva.
Daugelis žymių artistų rengia koncertus, už kuriuos gautus pinigus paaukoja aplinkosaugos tikslams, todėl žalia spalva naudojama visuose jų reklaminiuose filmuose. Tai viena iš priežasčių, kodėl būtent žalia buvo tokia populiari 1990-aisiais.
