Už šiuos nusikaltimus Generalinė prokuratūra šiuo metu bendrovei „Agrochema“ vadovaujančiam V. Muntianui siūlo skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
„Prokurorai mane nori nuteisti jau nuo 2007-ųjų metų, kai inicijavo tuos tyrimus, – žurnalistams sakė V. Muntianas. – Aš manau, kad tie metodai, kuriais jie vykdė ikiteisminį tyrimą, negalėtų būti teisinėje valstybėje, nes ten nėra įrodymų. Priešingai, jie turi įrodymus, kad ten nieko panašaus nebuvo... (...) Nuo pradžios iki gali ši byla sąmoningai sufabrikuota. Tikiuosi, kad vis vien ta tiesa, kuri turi išaiškėti, tikrai išaiškės – kurioje instancijoje, sunku pasakyti“.
V. Muntianą dar liepą Kauno apygardos teismas išteisino dėl nusikalstamų veikų, kurias jis padarė kartu su tuomečiu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru.
Tiesa, jis dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas ketveriems metams, tačiau prokurorai siekia, kad V. Vizbaras taip pat būtų pripažintas kaltu ir dėl nusikaltimo, kurio padarymu buvo kaltinamas ir V. Muntianas.
Prokuratūra V. Vizbarą siūlo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme – pusseptintų metų. Be to, prašoma palikti galioti jam paskirtą turto konfiskavimą – 100 tūkst. litų (tokią sumą buvęs valdininkas gavo kyšių).
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla. Buvęs parlamento vadovas dalyvauja viename iš šių epizodų.
Pareigūnų duomenimis, V.Muntianas buvo įtariamas 2007 metų birželį-gruodį organizavęs V. Vizbaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo. Be to, būdamas Seimo pirmininku V. Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekiant imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.
V. Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.
Šioje byloje yra nuteistas ir buvęs Kauno miesto vicemeras Antanas Balutis – jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Vienintelis byloje savo kaltę pripažinęs A. Balutis teismo prašo šią bausmę dar labiau sušvelninti.
Tuo tarpu Kauno verslininkės Laima Baranauskienė (jai skirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams) ir Birutė Jablonskienė (nuteista dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą taip pat atidedant dvejiems metams) teismo prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Išteisinti dėl nusikaltimų teismo prašo ir V. Vizbaras.
Ketvirtadienį V. Muntiano ir nuteistųjų bylą atvertęs Lietuvos apeliacinis teismas taip ir negalėjo jos pardėti nagrinėti iš esmės – dėl užimtumo kitoje byloje neatvyko L. Baranauskienės advokatas Saulius Juzukonis. Teismas kitą posėdį planuoja surengti tik kitų metų vasario 22-ąją.