Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje VU rektorius Benediktas Juodka pristatė pagrindinius jubiliejinius renginius, šventės proga išleistus vertingus ir įdomius leidinius bei suorganizavo ekskursiją po atnaujintą universitetą.
Pasitinkant 425-ojo jubiliejaus metines, universiteto centriniuose rūmuose buvo baigtas remontuoti Filosofijos fakultetas. Fakulteto atidarymo ceremonija įvyks spalio pradžioje, o studentai ir dėstytojai į naujus rūmus persikels lapkritį ar gruodį.
Net dešimtyje fakulteto auditorijų buvo rasta ir restauruota klasicistinio stiliaus lubų puošybos elementų. Anot B.Juodkos, čia bus "ne auditorijos, o meno kūriniai".
VU rektorius pasakojo, kad daugiau nei septynerius metus trukusios rekonstrukcijos darbai kainavo 12 mln. litų.
Taip pat buvo sutvarkytas Istorijos fakultete esantis M.Daukšos kiemelis, kurio rekonstrukcija kainavo apie 300 tūkst. litų. Šiame kiemelyje stovintys 18 amžiaus pastatai paskutinį kartą buvo renovuoti 1979 metais.
Gamtos mokslų fakultete buvo atnaujintas pagrindinis įėjimas, Chemijos fakultete suremontuota M.Daukšos auditorija.
Pasitinkant iškilmes sutvarkyti centrinių rūmų koridoriai, bibliotekos laiptai, senos bibliotekos skaityklų durys pakeistos naujomis, atliktas centrinių rūmų patalpų ir pirmojo aukšto koridorių remontas, taip pat pakeista didžioji dalis langų.
Centrinių rūmų koridoriuje įrengta profesorių bareljefų galerija, kurioje bus pakabinti šešių VU labiausiai nusipelniusių mokslininkų variniai bareljefai.
Kaip pasakojo B.Juodka, idėja įrengti bareljefus buvo kilusi ilgamečiui VU rektoriui Jonui Kubiliui, tačiau tik praėjus nemažai metų jie buvo įrengti. Vienas bareljefas kainuoja 13,5 tūkst. litų, dalį pinigų šiam projektui suteikė fiziniai ir juridiniai asmenys.
Buvo pradėtas ir centriniuose rūmuose esančios Teatro salės remontas, kurio metu netikėtai po storu dažų sluoksniu už scenos bei lubose esančiame kupole buvo aptikti, kaip manoma 18 amžiaus, freskos elementai. Vyriausybė iš rezervo fondo freskos restauravimui 100 tūkst. litų. Iš viso Teatro salės remontas kainavo 400 tūkst. litų.
Jubiliejaus proga universitetas išleido ir nemažai vertingų leidinių - "Vilniaus universitetas fotografijose", "Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis", "Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai", "Vilniaus universiteto Observatorija", taip pat išleista knyga, kurioje sudėti visi su universitetu susiję dokumentai bei kitos knygos.
Universiteto jubiliejaus minėjimas prasidės ketvirtadienį, kuomet šv.Jonų bažnyčioje medicinos profesoriui iš JAV Francis Robicsekui (Francisui Robičekui) ir teisės profesoriui iš Vokietijos Peteriui Gillesui (Peteriui Gilesui) bus įteikti VU garbės daktarų vardai.
Penktadienį vyks tarptautinė mokslinė konferencija "Vilniaus universitetas Europoje: praeitis, dabartis, ateitis", tą pačią dieną vyks ir tarptautinė studentų konferencija.
Tuo tarpu šeštadienį pramogas organizuoja universiteto studentai, kurie šventine eisena nuo universiteto pajudės link Vingio parko, kur įvyks studentų fantastinė roko operetė "Neformatas", kurios metu žiūrovai bus perkelti į 2579 metus - VU tūkstantmečio metų jubiliejų.
Kaip rašoma universiteto jubiliejui skirtame leidinyje "Vilniaus universitetas 1579-2004", Vilniaus universitetas buvo įkurtas 1579 metais, sklindant Renesanso, Reformacijos ir katalikiškosios Reformos idėjomis. VU laikomas vienu iš seniausių universitetų Rytų ir Vidurio Europoje.
Jau 17 amžiuje VU savo poveikiu peržengė tiek etninės Lietuvos, tiek daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas, spinduliuojantis mokslo šviesą visam Rytų ir Vidurio Europos regionui.
19 amžiaus pirmajame trečdalyje VU, ne vieno amžininko pastebėjimu, prilygo pažangiausiems Europos universitetams. Ir ne tik mokslo sričių mokykloms ir studijų lygiu, bet ir poveikiu visuomenei - VU išugdė lietuvių tautinio atgimimo pradininką Simoną Daukantą, taip pat europinio garso poetus Adomą Mickevičių ir Julijų Slovackį.
1832 metais, nuslopinus Lenkijos ir Lietuvos sukilimą, carinė Rusija VU uždarė.
20 amžiuje VU buvo atkurtas, tačiau ilgam tapo politinių sistemų kovos arena. Tarpukario metu, kuomet Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai, VU buvo Lenkijos universitetu. Po Antrojo pasaulinio karo universitetas ėjo iš rankų į rankas; buvo lenkų, lietuvių, nacių, sovietų.
Naujas universiteto istorijos tarpsnis prasidėjo 1990 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, o universitetas susigrąžino autonomiją.