Net ir aukščiausi Europos pastatai Amerikoje atrodytų nykštukai. Ką jau kalbėti apie Lietuvą. Vis dėlto po tragiškų įvykių už Atlanto ne vienas tautietis baimindamasis pradėjo žvilgčioti į aukščiausius sostinės pastatus - televizijos bokštą, "Lietuvos" viešbutį, naująjį "Hanner" pastatą. Kas būtų, jei įvyktų nelaimė, ir tyčia ar netyčia lėktuvas ar raketa į juos daužtųsi.

  • Konstrukcijos

    Nesugriautų

    Akademikas Antanas Kudzys LŽ tvirtino, kad dėl aukščiausių mūsų pastatų pernelyg nerimauti nereikėtų: "Kur kas pavojingesni žemesnieji". Anot jo, aukščiausi šalies pastatai vargu ar taptų teroristų taikiniu: "Jei kas sportinio tipo lėktuvu rėžtųsi į televizijos bokštą, norimo efekto nepasiektų. Jeigu bokštas ir sugriūtų, tragedija nebūtų pačio didžiausio masto, nes pastate dirba mažai žmonių".

    Akademiko teigimu, šalia visų aukščiausių sostinės pastatų apdairiai palikta daug tuščios vietos, kad, įvykus kokiai nelaimei ir statiniui griuvus, jis nesuardytų ir šalia stovinčiųjų.

    A.Kudzys įsitikinęs, kad teroristai Lietuvoje sąmoningai rinktųsi kitus objektus: "Teroristai visuomet analizuoja planuojamų išpuolių laiką ir vietą. Pavyzdžiui, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kai juose sėdi 5 tūkst. žiūrovų, teroristus, ko gero, sudomintų kur kas labiau, nei koks pustuštis viešbutis".

    Konstrukcijos

    Pagal statybos normas ir taisykles pastatai turi būti atsparūs įvairiems išoriniams poveikiams. Jie turi atlaikyti ne tik gamtos, bet ir žmogaus sukeltas stichijas. Kaip dar vieną grėsmę A.Kudzys vertina žmogaus daromas klaidas: "Kartais net maža projektavimo, statybos ar eksploatavimo klaida gali būti lemiama. Ypač, jei klaida sutampa su kita stichija".

    Akademiko nuomone, kartais klaidų išvengti nepavyksta net kompiuteriu projektuojant: "Neretai klystama du kartus - sudarant programą, o vėliau - ją naudojant".

    Pasak A.Kudzio, pastato atsparumas didžia dalimi priklauso nuo konstrukcijų sistemos: "Pastato karkasas privalo būti ne tik stiprus, bet ir lengvas, stamantrus. Tam geriausiai tinka stipriojo plieno, o dar geriau - plieniniais profiliuočiais sustiprinto kaitrai atsparaus gelžbetonio karkasai".

    Akademikas sakė, kad vien metalinės konstrukcijos nepakankamai atsparios vienkartiniams smūgiams, ypač jų sukeltiems gaisrams: "Atvira liepsna siekia 600-1000 laipsnių karščio. Metalas tiek neišlaiko ir virsta "bulvių koše". Pasak jo, Pasaulio prekybos centro pastatai irgi susmego būtent dėl to, kad dėl gaisro išsilydė metalinės konstrukcijos, o viršutinės pastatų dalys, sėsdamos žemyn, sugriovė likusius aukštus.

    A.Kudzio teigimu, patys nesaugiausi - po smūgio greičiausiai sugriūnantys - mūriniai pastatai. Tuo tarpu viešbutis "Lietuva" yra ypač atsparus vėtrų, uraganų ir kitų išorinių smūgių poveikiui, nes simetriškai išdėstyti nedideli kambariai ir vertikalios diagramos yra atsparumo smūgiams garantija.