Galbūt kaip tik dabar Lietuvoje verta pristatyti vadinamųjų „terorizmo apologetų“ idėjas. Prieš keletą metų kai kurie Lietuvos politikai viešai reiškė paramą čečėnų kovotojams ir smerkė Rusijos veiksmus, nukreiptus prieš juos. Įdomu, jog ir šiandien Lietuvos bei užsienio naujienų agentūros čečėnus, rengiančius teroro išpuolius, labiau linkę vadinti kovotojais, o ne teroristais.
Akademikai, tiriantys terorizmo fenomeną, pastebi, jog iš visų terorizmo rūšių tarptautinė bendruomenė labiausiai linkusi pateisinti nacionalistinį terorizmą. Nacionalistinio terorizmo atstovams jaučiamos „simpatijos“, nes jie kovoja už tautos laisvę. Neretai šios terorizmo rūšies atstovai atsižvelgia į tarptautinės bendruomenės ar konkrečios gyventojų grupės nuomonę. Jų rengiami teroristiniai išpuoliai dėl šios priežasties būna labai gerai iš anksto apgalvoti tam, kad nukentėtų kuo mažiau nekaltų civilių.
Paprastai terorizmo apologetai, siekdami pateisinti tam tikrus teroristinius išpuolius, siūlo atsižvelgti į aplinkybes. Jie teigia, jog terorizmas atsiranda dėl žmonių skurdo, neturto ir su tuo susijusių kančių. Taip pat raginama atkreipti dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp pasaulio turčių ir skurdžių. Neretai šiuo atveju kalbama apie neigiamą globalizacijos poveikį.
Dažnai terorizmo apologetai mėgina įtikinti tuo, jog „terorizmas yra silpnųjų ginklas“. Tai reiškia, jog terorizmo išpuoliai rengiami prieš žymiai stipresnį priešininką su kuriuo dėl egzistuojančio jėgų disbalanso neįmanoma kovoti viešai. Kartais ir ne be pagrindo kalbama apie terorizmą, kylantį iš desperacijos. Tokiu atveju terorizmas yra vadinamas „kraštutine priemone“, kurios griebiamasi tik tuomet, kai visa kita jau buvo išbandyta.
Po 2001 metų teroristinių išpuolių JAV, kai kurie amerikiečių terorizmo apologetai ėmė kalbėti, jog „mes patys dėl to kalti“, „mes to nusipelnėme“ ir pan. Šiuo atveju yra bandoma įteigti, jog teroro išpuolių aukos iš tiesų nėra nekalti žmonės. Vadovaujantis tokia logika, galima pradėti manyti, jog visi demokratinių valstybių gyventojai privalo atsakyti už išrinktų asmenų vykdomą politiką.
Aišku, jog visus aukščiau pateiktus terorizmo apologetų argumentus galima nesunkiai atremti. Iš tiesų ir patys terorizmo apologetai nesiekia pateisinti visų teroristinių išpuolių ar paties terorizmo, kaip reiškinio. Terorizmo apologetai net nesiginčija dėl to, jog terorizmas yra blogis. Paprasčiausiai norima pasakyti, jog ne visada terorizmas yra lygiavertis blogis.
Terorizmo apologetas Andrew Vallsas iškelia diskusijų vertą klausimą „Jei galime pateisinti karą, tai kodėl negalime pateisinti terorizmo?“. A.Vallsas, įrodinėdamas, jog terorizmas gali būti pateisinamas, remiasi teisingo karo teorija. Jo nuomone, jei teroristinis išpuolis atitinka teisingo karo teorijos taisykles, tai jį galima pateisinti. Verta pastebėti, jog tokio „teisingo“ teroristinio išpuolio istorija dar nežino. Svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad egzistuoja teorinė galimybė, jog gali būti „geri“ teroristai. Žinoma, vieninteliai teroristiniai išpuoliai, kurie tokiu atveju galėtų būti pateisinami, yra susiję su nacionalistiniu terorizmu.
Net ne terorizmo apologetai pripažįsta, jog yra teroristai verti „moralinės pagarbos“. Tai tie, teroristai, kurie jaučia ribas, kurios skiria „gėrį“ nuo „blogio“. Istorijoje yra buvę atvejų, kuomet teroristai galėdami įvykdyti iš anksto suplanuotą teroristinį išpuolį to nepadarė. Nepadarė, nes norėjo, kad nenukentėtų nekalti žmonės, atsidūrę netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje.
Akivaizdu, jog teroristinio išpuolio, surengto Beslano miesto mokykloje, niekaip negalima pateisinti. Šiuo atveju teroristų negalima moraliai pateisinti nei dėl jų skelbiamų tikslų (Čečėnijos nepriklausomybės), nei dėl susidariusios situacijos (užsitęsusio rusų-čečėnų konflikto). Nekaltų vaikų žudymas prasilenkia su žmogiškumu. Tai ginčyti gali tik visiškai ribų tarp „gėrio“ ir „blogio“ nejaučiantis individas.
Žinoma, šis teroristinis išpuolis Šiaurės Osetijoje neleidžia visko suabsoliutinti ir klausimas lieka atviras – ar visi čečėnų kovotojai/teroristai visais atvejais yra verti moralinio pasmerkimo?