Taip pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas, iš dalies patenkinęs aštuoniolikmečio Pabradės gyventojo A. Šugalskio ir jo motinos ieškinį.

Teisėja Dalia Višinskienė konstatavo, kad jaunasis šaulys net 90 proc. buvo pats kaltas dėl nelaimės poligone, kai sprogus savadarbiui sprogmeniui neteko dviejų pirštų. Pasak teismo, nepilnametis žinojo, kad sprogmenų negalima gaminti ir naudotis.

Tuo tarpu LŠS liko kalta, nes netinkamai nepilnamečius instruktavo savo organizuojamuose užsiėmimuose.

Visą gyvenimą tragediją prisiminsiantis A. Šugalskis iš LŠS siekė prisiteisti 100 tūkst. Lt, o jo motina – perpus mažesnę sumą.

LŠS Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Švenčionių rajono 13-os kuopos jaunasis šaulys A. Šugalskis buvo sužalotas 2009-ųjų gegužės 10-ąją, kai su kitais jaunaisiais šauliais Švenčionių rajone, ties Kasčiukų kaimu esančiame miške dalyvavo pratybose.

Jų metu penkiolikmečio rankose sprogo jo paties pagamintas pirotechnikos įrenginys.

„Jis buvo labai mažas, sukonstruotas taip, kad nebūtų pavojingas – nepagamintų skeveldrų, – DELFI yra pasakojęs A. Šugalskis. – Per pratybas iš viso buvo panaudoti trys įrenginiai – vienas išbandytas ir visi pamatė, kaip jis veikia, antras – tiesiog nesuveikė pratybų metu, o trečiasis – suveikė, bet netikslingai, ne taip, kaip turėjo... Matyt kažkas blogai su konstrukcija buvo – jis turėjo sprogti po kelių sekundžių, o taip išėjo, kad sprogo dar rankoje.“

Po sprogimo jaunąjį šaulį kuopos vadas iš karto nuvežė į ligoninę, tačiau medikai nepilnamečiui nelabai kuo galėjo padėti. „Buvo atlikta trijų pirštų pilna amputacija, bet gydytojai labai pasistengė, kad didysis pirštas būtų išgelbėtas“, – sakė rodomojo ir didžiojo pirštų netekęs A. Šugalskis.

Buvęs jaunasis šaulys patikino, kad jo pagamintas sprogstamasis įrenginys buvo naudojamas priešo ugniai imituoti arba atsišaudyti. „Tai buvo garso ir šviesos imitacija, taip pat kaip ir petardos“, – teigė jis.

Nuo keturiolikos metų Lietuvos šaulių sąjungoje užsiėmimus lankęs A. Šugalskis pažymėjo, kad sprogmenis pasigaminti jam esą leido kuopos vadovybė – neva jie žinojo, kad vaikinas domisi chemija bei ją puikiai išmano.

„Mūsų pratybose ne kartą buvo naudojami ir kiti sprogstamieji paketai, turgeliuose pirktos petardos – jas naudojo šauliai, patys vadai, nors dabar jie teigia, kad nei vienas nieko nežino, tikina, jog tokių dalykų nebuvo“, – vaikinas stebėjosi, kad vadovybė kratosi atsakomybės.

„Mums drausdavo rūkyti, vartoti alkoholį, bet apie sprogmenis niekada nebuvo jokio instruktažo, petardos buvo atvirai naudojamos“, – tikino A Šugalskis.

Į teismą Lietuvos šaulių sąjungą padavęs vaikinas siekė, kad už jo priežiūrą buvę atsakingi vadai prisiimtų atsakomybę. „Nelaimė atsitiko dėl mano vadų nekompetentiškumo, atviro savo pareigų nesilaikymo“, – įsitikinęs jaunuolis.

„Šaulių sąjungoje pradėjau lankytis nuo keturiolikos, tuo metu, kai nutiko nelaimė, man buvo penkiolika, o kai kurie vaikai ten lankosi net nuo dvylikos metų, – sakė A. Šugalskis. – Man įdomu, ar už jų priežiūrą nėra atsakingi vadai? Jiems yra ir po 30, ir daugiau metų. Tai kas tada yra atsakingas – ar penkiolikmetis, lakstantis su petardomis, ar vadai, kurie į jį žiūri ir nieko nedaro, o toleruoja“.

A. Šugalskis prisipažino, kad į Lietuvos šaulių sąjungą norėjo įgyti minimalios karinės patirties, nes ateityje ketino siekti profesionalaus kario karjeros.

„Dabar tai – jau praeitis, vien dėl sveikatos negalėsiu tarnauti, be to, kai į teismą padaviau ieškinį sužinojau, kad esu pašalintas iš sąjungos“, – sakė jis, kuriam jau teko dalyvauti apmokymuose su krašto apsaugos savanoriais.

Dviejų pirštų netekęs ir dešine ranka rašyti nebegalintis A. Šugalskis teigė, kad bandė rašiklį laikyti kairėje rankoje, tačiau nelabai sėkmingai sekėsi. „Dabar bandau rašyti dviem rankomis, kažkaip pavyksta“, – prisipažino jis.