Byloje buvo skundžiama pareiškėjai, kaip Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, generalinio prokuroro paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
Išnagrinėjęs administracinį ginčą, LVAT konstatavo, kad konkrečių žemesnių pareigų parinkimas, prokurorui taikant Prokuratūros įstatyme numatytą tarnybinę nuobaudą, yra tokią nuobaudą taikančio prokuroro (šiuo atveju - Generalinio prokuroro) diskrecija.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nesutikti su konkrečių žemesnių pareigų parinkimu teismas gali tik tuo atveju, kai parinktos žemesnės pareigos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios padarytam tarnybiniam nusižengimui ir tuo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Teismo vertinimu, daryti išvadą, jog pareiškėjai paskirtos žemesnės pareigos būtų buvusios akivaizdžiai neproporcingos ir neadekvačios padarytam tarnybiniam nusižengimui ir tuo būtų neatitikusios teisingumo ir protingumo kriterijų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja savo skunde teismui neigė tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, LVAT teisėjų kolegija pirmiausia tyrė aplinkybę, ar, atlikdama savo pareigas, pareiškėja padarė įsakyme nurodytus pažeidimus, ir ar Prokuratūros įstatymo taikymo prasme šie pažeidimai galėjo būti pripažinti tarnybiniais nusižengimais.
Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė procesinius pažeidimus, kurie Prokuratūros įstatymo prasme laikytini savo funkcijas atliekančio prokuroro proceso įstatymų normų pažeidimais, bei kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda už minėtus pažeidimus paskirta nepažeidžiant įstatymų nustatyto termino.
Nustatęs, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino praėjusių metų spalio 30-ąją pareigose pažeminta R.Čivinskaitė teismo keliu siekė išsireikalauti, kad minėta drausminė nuobauda jos atžvilgiu būtų panaikinta.
Generalinės prokuratūros (GP) Personalo skyriaus vyriausioji prokurorė Danutės Blažienė anksčiau yra sakiusi, R.Čivinskaitė, būdama Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, netinkamai vykdė savo pareigas - nevykdė vyriausiojo prokuroro nurodymų perduoti bylą tirti kvalifikuotam prokurorui, netinkamai nagrinėjo skundus, leido A.Ūsui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
A.Valantinas spalio 30-ąją skyrė nuobaudas septyniems vadinamąją Kauno pedofilijos bylą tyrusiems prokurorams.
Drąsius Kedys pareiškimą policijai dėl jo dukters tvirkinimo parašė dar užpernai lapkritį, o ikiteisminis tyrimas baigtas šių metų sausio pabaigoje.
Vyras pedofilija kaltino Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją A.Ūsą ir nenustatytą asmenį Aidą. Mergaitės motiną bei tetą vyras kaltino sąvadavimu.
Įtarimai vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje pareikšti A.Ūsui - dėl D.Kedžio dukros tvirkinimo. Ją nagrinėja Panevėžio miesto apylinkės teismas.
Praėjusių metų spalio 5 dieną Kaune buvo nužudyti teisėjas J.Furmanavičius ir buvusios D.Kedžio gyvenimo draugės, mergaitės motinos sesuo Violeta Naruševičienė. D.Kedžio kūnas buvo rastas balandžio viduryje.