Vilniaus, Alytaus, Druskininkų miestų bei Akmenės, Kauno ir Utenos rajonų savivaldybėse atliktu tyrimu buvo siekta nustatyti su kokiomis problemomis susiduria šalies jaunimas, taip pat kokios paslaugos jiems yra prieinamos ir kurios iš jų yra palankios.

"Tyrimo tikslas yra stiprinti jaunų žmonių sveikatą per jaunimui teikiamas paslaugas - švietimo, sveikatos priežiūros, socialines", - pristatydama tyrimą trečiadienį sakė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistė Ingrida Skridailienė.

Specialistai tikėjosi, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į tyrimo rezultatus, parengs jaunimui palankių paslaugų strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planus. Tačiau į tyrimą dėmesį iš 6-ių savivaldybių atkreipė tik dvi - Akmenės ir Utenos rajonų.

"Reakcija į šį tyrimą savivaldybėse turėjo būti. Problemų išgryninimas yra raktas į sprendimą", - dėl abejingumo tyrimų rezultatams apgailestavo projekto koordinatorė Aldona Jociūtė.

Tyrime išskirtos sveikatos, švietimo, socialinės problemos su kuriomis susiduria jaunuoliai.

Apklausti jaunuoliai opiausiomis problemomis įvardijo žalingus įpročius, taip pat atvirą narkotikų siūlymą. Tyrimo metu jaunuoliai teigė, kad nepilnamečiams nusipirkti alkoholio, cigarečių nėra sunku, o klubuose yra populiarūs už alkoholį pigesni narkotikai.

Kalbėdami apie sveikatos problemas, vaikinai dažnai nurodydavo sportavimo ar muštynių metu patirtas traumas, o merginos - paauglystės spuogus, valgymo sutrikimus, susijusius su "kūno kulto" mada.

Su daug problemų jaunuoliai susiduria mokykloje - didelis mokymosi krūvis, tėvų spaudimas gauti gerą pažymį, nesaugumo jausmas, nesutarimai su mokytojais, tarpusavio konkurencija, smurtas ir tyčiojimas.

Tyrimas parodė, kad ypač dažnai patyčias patiria socialiai remtini vaikai. Pasak specialistų, tai turi neigiamos įtakos visai visuomenei, nes agresija gimdo agresiją.

Apie vaikų problemas klausti tėvai įvardijo panašius sunkumus, kaip ir vaikai. Tačiau tėvai dažniau nurodė ir ŽIV/AIDS grėsmę, ankstyvus lytinius santykius.

Pasak tyrimo iniciatorių, ryškėja tendencija, kad moksleiviai, kurie negauna pakankamai informacijos mokykloje ar šeimoje jiems rūpimais klausimais, pagrindiniais šaltiniais nurodo internetą, televizijos laidas ir filmus, o dažniausiai - draugus.

Analizuojant duomenis apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, pastebimi jaunimui palankūs aspektai - įstaigos dirba pasibaigus pamokoms ir paskaitoms bei savaitgaliais, konsultacijoms skiriama pakankamai laiko.

Tačiau tyrimas atskleidė ir nepalankių aspektų - nepakankamai suteikiama informacijos apie paslaugas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ne visada mandagūs, ne visos įstaigos yra lengvai pasiekiamoje vietoje. Be to, vaikų bei tėvų teigimu, sveikatos priežiūros įstaigose nepakankamai užtikrintas paciento privatumas.

Daugelio moksleivių nuomonė apie mokykloje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbą taip pat nėra gera. Daug palankiau jaunimas atsiliepė apie jiems suteiktas paslaugas didelėse miesto gydymo įstaigose.

Tyrimo metu apklausti 495 jaunuoliai nuo 10 iki 24 metų, 41 sveikatos priežiūros nei 101 švietimo įstaigų vadovas. Tyrime taip pat dalyvavo 63 moksleivių tėvai.