48 metų A. Baranausko ir jo žmonos Editos Baranauskienės ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo miniterijai, antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
Sprendimą teisėja Laima Gerasičkinienė žada paskelbti rugsėjo 20-ąją.
Savo patirtą neturtinę žalą A. Baranauskas įvertino 3 mln., o jo žmona – 200 tūkst. Lt. Buvęs slaptasis policijos agentas iš valstybės taip pat prašo priteisti daugiau kaip 500 tūkst. Lt turtinės žalos atlyginimą.
Nors Lietuvos valstybei atstovaujančios institucijos nesutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau pripažįsta, kad A. Baranauskas buvo slaptas policijos agentas ir Klaipėdos pareigūnams padėjo atskleisti svarbių nusikaltimų.
Buvęs policijos komisaras: agentas teigė vertingą informaciją
A. Baranauskas policijos informatoriumi pradėjo dirbti 1998-aisiais – buvęs aukštas Klaipėdos policijos komisaras Ričardas Rupkus antradienį teisme teigė, kad su agentu, anksčiau turėjusiu kitą pavardę, net buvo pasirašyta sutartis.
„Jo teikiama informacija buvo vertinga“, – sakė dabar jau buvęs pareigūnas, taip pat pažymėjęs, kad už darbą A. Baranauskui taip pat buvo mokamas oficialus atlyginimas ir pažadėtos socialinės garantijos.
Pasak jo, valstybė sutartis pasirašydavo tik su naudingais informatoriais.
„Jeigu su juo buvo pasirašyta sutartis, faktas, kad žmogus policijai buvo naudingas“, – pažymėjo liudytojas. Jį su agentu supažindino tuometis pavaduotojas Sergejus Liamcevas.
Savo agento pareigūnai išsižadėjo 2001-aisiais, kai buvo demaskuotas dvylikos asmenų nusikalstamas susivienijimas. Visiems grupuotės nariams, tarp jų – ir A. Baranauskui buvo pareikšti kaltinimai dėl narkotikų už maždaug 80 tūkst. Lt platinimo.
Policijos agentas teigia, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs Klaipėdos prokuroras Vitalijus Gulenkovas net nenorėjo girdėti apie bendradarbiavimą su policija.
„Narkotikų byloje prokuratūra rinko įrodymus tik prieš mane, net nesigilindama, kad aš dirbau policijai, padėjau išaiškinti nusikalstamą grupuotę“, – teisme teigė A. Baranauskas, pažymėjęs, kad prašė pareigūnų pagalbos apsaugoti nuo nusikaltėlių, kurie ketino su juo susidoroti. Tačiau nesulaukė, o netrukus buvo padegtos jo buto durys.
Apsaugos A. Baranauskui nusprendė neskirti ir tuometis generalinis prokuroras.
2003 m., kai po ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, A. Baranauskas su žmona pardavė butą ir paspruko į Daniją. Vyras teigė girdėjęs kalbų, kad už bendradarbiavimą su policija nusikaltėliai žada susidoroti. „Ką, aš turėjau laukti, kol mane nužudys?“ – paklaustas, kodėl spruko iš Lietuvos, sakė buvęs agentas.
2005 m. pagal išduotą Europos arešto orderį A. Baranauskas buvo sulaikytas Danijoje ir išduotas baudžiamajam persekiojimui. Narkotikų bylą nagrinėjant teisme vyras po kelių metų buvo išteisintas dėl kaltinimų. Tiesa, visą laiką jis sėdjo už grotų.
Prokurorė: teikė informaciją, bet – ne toje byloje
Generalinės prokuratūros prokurorė Irma Zaikienė teigė, kad valstybę į teismą padavęs A. Baranauskas nebuvo policijos informatoriumi byloje, kurioje jam buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamo susivienijimo subūrimo narkotikų platinimui.
„Byloje yra pakankamai duomenų, kad prokuroras ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą A. Baranausko atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, – sakė I. Zaikienė. – Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktų duomenų negalima teigti, jog prokuroras galėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – jis turėjo prisipažinti ir suteikti vertingos informacijos. Be to, bylą nagrinėjusiam teismui taip pat nebuvo žinoma apie A. Baranausko dalyvavimą operatyvinėje veikloje“.
„Nekyla abejonių, kad A. Baranauskas teikė informaciją policijai, tačiau – ne toje byloje, kurioje buvo apkaltintas“, – prokurorė pabrėžė, kad asmenimss, bendradarbiaujantiems su pareigūnūnais, nėra suteikiama teisė daryti įstatymui priešingas veikas.
Advokatas: jis teikė per daug informacijos, todėl buvo paverstas klounu
Tuo tarpu A. Baranauskui atstovaujantis advokatas Andrius Marapolskas tikino, kad A. Baranauskas vis dėlto buvo patrauktas atsakomybėn dėl savo tiesioginio darbo.
„Rizikuodamas savo sveikata, šeimos gerove jis suteikė vertingą informaciją, o paskui buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – visas procesas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, todėl ir yra neteisėti visi tolesni pareigūnų veiksmai“, – pažymėjo advokatas.
Teisininkas negalėjo pasakyti, kodėl pareigūnai išsižadėjo savo agento.
„Situacija yra tragiška ne tik mano kliento, bet ir visos valstybės atžvilgiu – taip su agentu buvo pasielgta net tuomet, kai Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui buvo pateiktas policijos raštas, kad jis padėjo atskleisti nusikaltimus, – teigė A. Marapolskas. – Priežastis, kodėl taip įvyko, galime tik spėlioti, tačiau aišku, kad A. Baranauskas ėmė teikti per daug informacijos, jis tapo pavojingas ir reikėjo jį padaryti apsišaukėliu, klounu“.
Pasak jo, valstybės institucijos iki šiol nenori pripažinti, kad A. Baranauskas buvo slaptuoju agentu. Tiesa, jis tapo viešas, kai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl narkotikų platinimo nuėjo į vieno laikraščio redakciją ir papasakojo savo istoriją – tikėjosi, kad bent tada pareigūnai jį apsaugos nuo gresiančio nusikalstamo pasaulio atstovų keršto.
„Paradoksas, bet žmogus, padėjęs išaiškinti nusikalstamą susivienijimą, teikęs apie jo veiklą informaciją, buvo kaltinamas to paties susivienijimo organizavimu, ar gali būti dar didesnis absurdas?“ – klausė advokatas.
Pasak jo, su policija bendradarbiavęs A. Baranauskas neteko socialinių garantijų, nes pareigūnai, prisidengdami valstybės paslapties širma, nepateikia informacijos apie jo bendradarbiavimą. Tuo tarpu buvusiam agentui yra nustatytas vos 40 proc. darbingumas, jis negali susirasti jokio darbo.