Tačiau, pasak jo, radikalūs musulmonai iš tiesų kelia sau tikslą, nors ir absurdišką, - kad pasaulyje liktų tik jų šalininkai.

  • Tęsis

    Skirtingi

    - Po tragiškų įvykių JAV visi musulmonai tarsi pradėti tapatinti su teroristais. Ar iš tiesų visi Artimieji Rytai nusiteikę prieš Vakarų pasaulį?

    - Musulmonų pasaulyje yra daugiau nei milijardas. Islamo konferencijos organizaciją sudaro 57 valstybės. Tarp daugybės musulmonų rasime tik grupelę radikaliai nusiteikusių žmonių. Tačiau klausimas, ar jie reprezentuoja islamą, ar iš tikrųjų yra musulmonai?

    Problema ta, kad jų šventraščio Korano tekstą leidžiama interpretuoti. Reikalavimai, kad musulmonai elgtųsi vienaip ar kitaip, tiksliai nėra suformuluoti. Tarkime, yra įsakymas - "nedraugaukite su krikščionimis ir judėjais". Ar tai reiškia tik nedraugauti, ar žudyti Korane nepaaiškinta.

    Tai, ką dabar stebime JAV, nėra kažkas tokio, ko nebuvo galima numatyti. Kad tokio pobūdžio teroristiniai aktai vyko ir vyks - visiems aišku. Kaip ir faktas, kad yra organizacijos, keliančios sau tikslą sunaikinti JAV.

    Priešas

    - Kodėl musulmonų radikalai užsimojo būtent prieš JAV?

    - JAV vykdo pačią aktyviausią politiką Artimuosiuose Rytuose. Ne paslaptis, kad JAV nuosekli parama Izraeliui buvo ir bus nepriimtina kai kuriems arabų musulmonų sluoksniams, aktyviai kovojantiems už Izraelio sunaikinimą. Kaip jų nesėkmės priežastis įvardijama JAV - didžioji valstybė, "didysis šėtonas".

    Musulmonų radikalų manymu, galutinis amerikiečių tikslas - sunaikinti islamą per Izraelio gyvavimą, plėtimąsi ir stiprėjimą. Ar šių organizacijų tikslai atitinka Koraną - dar klausimas.

    Korane kalbama apie džihadą pastangas kovoti su savo "vidiniu šėtonu". Perkeliant tai į socialinę plotmę, musulmonui neužtenka būti nuoširdžiu musulmonu pačiam sau. Jeigu musulmonas įžiūri grėsmę islamui, yra leistina kova prieš tuos, kurie įvardijami kaip priešai. Džihadas pateisinamas, bet tik dėl islamo išlikimo.

    - Kaip nustatoma, ar kažkokie veiksmai yra grėsmė islamui? Tai, kokią politiką JAV vykdo Artimuosiuose Rytuose, tapatinama su aiškiausia grėsme islamui.

    Atrodo, kad teroristinius aktus įvykdė Osamo bin Ladeno vadovaujama grupuotė. Čia nieko nėra naujo. Nuo 1998 m. skelbiami vieši O.bin Ladeno pareiškimai, kviečiantys visus musulmonus visomis išgalėmis naikinti "Amerikos buvimą" visame pasaulyje.

    Teroristų vadovo asmenybė ne tiek ir svarbu. O.bin Ladenas turi ideologiją, kuri gali kiek skirtis nuo kitų ideologijų, bet jos esmė neapykanta įsivaizduojamam priešui, JAV, kurios per "bedieviškumą", kaip teigiama, stengiasi išnaikinti ir islamo pasaulį.

    Tačiau turėkime omenyje, kad tai nėra nei islamas, nei musulmonai. Tai atskira grupė. Vadinti visus musulmonus ekstremistais būtų tas pats, kas vadinti lietuvius žydšaudžių tauta.

    Religija

    - Ar islamas labai skiriasi nuo krikščionybės ar judaizmo?

    - Šios religijos turi bendras šaknis. Tačiau islamas turi tam tikrų akcentų, kurių neturi krikščionybė. Vienas jų - tai, kad nepaisant ir krikščionybėje egzistuojančios amžinojo gyvenimo sampratos, islame jį galima pasiekti labai greitai.

    Nors islame savižudybė draudžiama, žmogus, sąmoningai einantis į mirtį dėl Dievo, vertinamas kaip kovotojas. Tačiau reikia pabrėžti, kad tokie samprotavimai yra musulmoniškų tekstų interpretacijos.

    - Kas gali tas interpretacijas daryti?

    - Katalikų autoritetas - popiežius. Protestantiškose bažnyčiose taip pat yra hierarchija, tačiau islamas jos neturi. Tas, kuris turi autoritetą, ir yra vadovas. Islame hierarchija nėra socializuota. Jei gali per 3 valandas sušaukti 100 tūkst. žmonių, vadinasi - esi lyderis. O.bin Ladenas tai gali.

    Tęsis

    - Ar realu, kad teroro aktai bus vykdomi ir toliau?

    - Manau, jų bus vis daugiau. Galime kalbėti apie tam tikrą neoislamo pavojų. Bet tai jau ne religija, o ideologija ir politika. Apibrėžti, kam atstovauja radikalios musulmonų organizacijos, labai sunku. Jos neatstovauja nei islamo, nei musulmonų kultūrai - tik saviems interesams. Radikalių musulmonų tikslas - kad pasaulyje liktų vien musulmonai. Dar siauriau - vien tie musulmonai, kurie išpažįsta jų ideologiją. Tai neįtikimas, absurdiškas tikslas, bet jis toks.

    - Jeigu JAV imtųsi atsakomųjų veiksmų, kokios musulmoniškų kraštų reakcijos galima būtų laukti?

    - Musulmonų valstybės pirmiausia pritars. Paskui, jeigu veiksmai bus labai griežti, galbūt susilaikys.

    Tačiau kalbame apie organizacijas, kurios nėra valstybinės. Jos ir imsis atsakomųjų veiksmų. Tai bus ne karo pradžia, greičiau savotiška tąsa.

    - Po įvykių JAV įtampa jaučiama ir Lietuvoje. Jau pasigirsta nuogąstavimu dėl mūsų šalyje gyvenančių čečėnų, musulmonų. Ar tai turi pagrindo?

    - Tai, ką po įvykių JAV girdėjau šnekant Lietuvos politikus, yra juokinga. Mes pernelyg save sureikšminame. Lietuva nei musulmonams, nei JAV neįdomi. Jiems įdomi Britanija, Vokietija, Prancūzija. Lietuva yra tokia nykštukinė valstybė, kad tikrai musulmonai jos nesprogdins.