Įstatymų leidyba, džiazo plitimas, masinių informavimo priemonių plėtra – visa tai buvo trečiojo dešimtmečio skiriamieji ženklai. Jaunimas buvo labai vertinamas, nes karo metu žuvo daug jaunų žmonių. Šis paauglių kultas naujoje afroįtakos persisėmusioje džiazo eroje atvėrė naują jų laisvės proveržį. Klara Bau, Luiza Bruks, Rudolfas Valentino ir Džozefina Beiker buvo to meto žvaigždės, įkūnijusios daugelį moderniųjų laikų idealų.
Moterys, 1920-aisiais atšventusios teisę balsuoti, išdrąsėjo kaip niekad. Dabar buvo madinga rūkyti, dažytis, keiktis ir kitaip šokiruoti konservatyvią visuomenės dalį.
Trumpi sijonai (pasiekę savo trumpumo viršūnę 1927-aisiais) šėlo mados viršūnėje, ir jaunos moterys vis labiau nesivaržydamos ėmė demonstruoti savo kelius. Dauguma merginų (didžiausiam savo Viktorijos laikų giminių nusivylimui) nusivyniojo žemyn kojines ir kelius dažė raudonai, siekdamos sukurti „išdykusios mokyklinukės“ įvaizdį.
Masinė produkcija ir nebrangių sintetinių audinių gamyba kiekvienam atlaisvino kelią į gražią aprangą ir avalynę. Pėdos tapo centriniu mados tašku. Batų stilius įtakojo pamišimas dėl čarlstono. Šiam šokiui reikėjo susagstomų ar suvarstomų batelių su uždara „nosimi“ ir žema pakulne. Nebrangūs batai su smailia nosimi ir aukštu užkulniu, susegami mažyte sagute, buvo populiariausi. Ilgi liežuvėliai, dekoratyviniai iškirpimai, sukryžiavimai, T formos dirželiai taip pat buvo mėgstami elementai.
1922 m. atrastas Egipto faraono Tutanchamono kapas sužadino visuomenės susidomėjimą egzotiškais menais ir kultūra. Egiptietiškų ir amerikietiškų motyvų buvo galima pamatyti visur – nuo baldų iki aprangos ir reklamos. Batai taip pat neliko nuošalyje.
Šviesios medžiagos ir briliantine spalva dažyta oda, taip pat ir metalo spalvos, naudotos batų gamyboje, leido sukurti įspūdingiausių apavų. Įspūdingos haremų šlepetės buvo vienos populiariausių. Gamyboje buvo naudojama daugybė prabangių medžiagų – brokatas, satinas, šilkas ir velvetas. Jie dažnai buvo puošiami metaliniais dygsniais, siuvinėjimais, karoliukų ornamentais. Kulniukai buvo tiesiog meno kūriniai. Jie buvo gaminami iš įvairiausių medžiagų, pavyzdžiui, Vedžvudo keramikos, odos ar kt., jie buvo gražinami nėriniais, dirbtiniais briliantais ir kitais gražiais, spindinčiais daikčiukais.
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje vyrai ėmė nešioti plačias, prie blauzdų susegamas kelnes, moterys rinkosi neryškias spalvas ir geometrines formas. Šiuo laikotarpiu taip pat vyravo elegantiškas Coco Chanel ir Madeleinės Vionet stilius, nors vėliau jo įtaka smarkiai sumenko.
Bus tęsinys
