Nors ši tragedija gali paskatinti bendradarbiavimą su sąjungininkėmis kovojant su tokiu smurtu, ekspertų teigimu, nėra abejonių, kad pasaulio sostinėse tai kartu sukels abejonių dėl Vašingtono griežtų kalbų bei vienašališkos diplomatinės ir saugumo politikos.
Azijos šalių, tarp jų ir Japonijos, pagrindinės JAV sąjungininkės regione, žiniasklaida, be pasmerkimo ir pasibaisėjimo, neslėpė ir paprasčiausios nuostabos, kaip pirmaujanti pasaulio karinė ir ekonominė galybė negalėjo užkirsti kelio tokiai siaubingai katastrofai.
"Tai galėjo įvykti Kosove, Beirute ar Vakarų Krante. Tačiau iš tikrųjų tai buvo Niujorkas bei Vašingtonas - pati demokratijos tvirtovės širdis... - sakoma laikraščio "Indian Express" vedamajame. - Pasaulio galingiausia valstybė, turinti pakankamai ginklų, kuriais galėtų kelis kartus sunaikinti pasaulį, negalėjo nieko padaryti, tik pasibaisėjusi stebėti, kaip keli teroristai smogė švenčiausiems JAV objektams, nužudydami tūkstančius žmonių".
Nežinomų pagrobėjų nukreipti trys lėktuvai įsirėžė į Pentagoną ir žymų Niujorko Pasaulio prekybos centrą. Išpuolių metu žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo nusiaubti Amerikos ekonominės bei karinės jėgos ir galios simboliai.
Azijos žiniasklaida buvo apstulbinta JAV žvalgybos nesugebėjimo užkirsti kelią tragedijai.
"Mes galime tik stebėtis tuo, kad CŽV ir FTB nepakankamai suvokė tokios pavojingos grupės veiklą", - teigė Japonijos verslo dienraštis "Nihon Keizai Shimbun".
Itin trikdantis klausimas yra, kodėl JAV žvalgyba buvo akla padėčiai namuose, kai dar praėjusią savaitę įspėjo Amerikos piliečius Pietų Korėjoje ir Japonijoje dėl galimo pavojaus JAV kariniams objektams ir personalui tose šalyse.
"Amerika nemanė, jog tai gali įvykti", - Japonijos laikraščiui "Sankei Shimbun" sakė karybos analitikas Kazuhisa Ogawa.
"Argi jie nesugebėjo numatyti, kad toks dalykas gali atsitikti tiesiog prie jų slenksčio?" - pridūrė jis.
Pasak kai kurių saugumo analitikų, geresnis Amerikos ir jos sąjungininkių bendradarbiavimas žvalgybos srityje tokio ekstremistų smurto atveju yra gyvybiškai būtinas, norint sėkmingai užkirsti kelią tokiems išpuoliams, jei tai apskritai įmanoma.
Net Pekinas, dažnai nesutariantis su Vašingtonu, ypač kai į valdžią atėjo George'as W.Bushas, dabar gali būti labiau linkęs prisijungti prie kovos, sakė vienas kinų ekspertas.
"Kinijai tai svarbus įspėjimas. Jei mes neįstosime į kovą prieš tokį terorizmą, vieną dieną gali būti, kad taip atsitiks ir pas mus", - sakė Pekino universiteto tarptautinio saugumo programos direktorius Zhu Fengas.
Pasak žiniasklaidos ir ekspertų, užsienyje taip pat tikriausiai sustiprės abejonės ir diskusijos dėl prezidento G.W.Busho idėjų apie nacionalinės gynybos skydą nuo raketų puolimo iš vadinamųjų "piktavalių" valstybių, kaip Šiaurės Korėja, Irakas bei Iranas, taip pat jas lydėjusios vis labiau vienašališkos diplomatijos.
"Pastaraisiais mėnesiais Amerikos politinėje diskusijoje dominavę nacionalinės gynybos klausimai buvo susiję su priešraketine gynyba, - teigė Honkongo laikraštis "South China Morning Post". - Tačiau šie išpuoliai įrodo, kad ir jiems kitos grėsmės yra labiau apčiuopiamos, o brangios priešraketinės gynybos sistemos nereikšmingos".
Kinija, Rusija ir daugelis Europos šalių kritikavo B.W.Busho priešraketinės gynybos planą, kuris, pasak jų, paskatins naujas ginklavimosi varžybas. Japonija susilaikė nuo visiškos paramos jam, iš dalies baimindamasi supykdyti Pekiną.
"Pasitikėjimas (priešraketine gynyba) sumažės, nors argumentai, jog ji yra būtina gali sustiprėti, - sakė Keio universiteto profesorius Masao Okonogi. - Šis paradoksas stiprės".
Tokijo valdžia, jau linkstanti į glaudesnius saugumo ryšius su Vašingtonu, gali pasinaudoti išpuoliu kaip pretekstu pateisinti atsiribojimą nuo Japonijos pačios įtvirtinto kolektyvinės savigynos principo, sakė buvęs japonų diplomatas Motofumi Asai.
Itin nepalankios G.W.Bushui perspektyvos yra užsienyje auganti kritika jo diplomatijai, įskaitant nenorą aktyviau tarpininkauti Artimųjų Rytų konflikte, numanoma jo proizraelietiška pozicija, jo griežti pasisakymai Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir ryškėjanti bendra vienašališkumo tendencija kai kuriais globaliniais klausimais.
"Tiek dialogas, tiek ir atgrasinimas yra svarbūs, tačiau svarbiausia yra pusiausvyra. Bushas bus labiau linkęs sustiprinti atgrasinimą, siekdamas užkirsti kelią tokiems netikėtiems išpuoliams, - teigė M.Okogoni.
"Kitos šalys šiuo pavyzdžiu negali pasekti - jos nori stipresnio dialogo, - teigė jis. - "Kils kritika, kad Busho politika per griežta".