Sukčiai pinigus iš Romualdo išviliojo pasinaudoję pinigų pervedimo įmonės „Western Union“ paslaugomis. Nors lietuvis buvo girdėjęs ne vieną atvejį apie pinkles pervedant pinigus, tačiau sukčiai pergudravo savo santaupas bandžiusį apsaugoti vyrą.
Suviliojo maža kaina
Romualdas ketino pirkti naudotą automobilį. Liepos pradžioje internete jis surado labai patrauklų pasiūlymą – 2007 metų dyzelinį „Peugeot 307“ už 1750 svarų sterlingų. „Automobilio kaina tikrai buvo nedidelė, todėl nusprendžiau nedelsti ir iškart susisiekti su pardavėju“, – „Tiesai“ pasakojo vyras. Tačiau prisiskambinti skelbime nurodytu numeriu nepavyko – jis arba būdavo išjungtas, arba užimtas. Romualdas parašė elektroninį laišką ir netrukus gavo išsamų atsakymą. Jame buvo teigiama, kad automobilis yra nepriekaištingos būklės, mažai naudotas ir laikytas garaže.
Peteriu prisistatęs pardavėjas sakė esąs 64 metų pensininkas, gyvenantis Škotijos šiaurinėje dalyje. Jis laiške paaiškino, kodėl negali atsiliepti telefonu. Apgavikas tikino, kad jo namuose dėl silpno ryšio neįmanoma susikalbėti, todėl jam patogiau bendrauti internetu. Elektroniniame laiške taisyklinga anglų kalba jis dėstė, kad jie su žmona mėgsta keliauti automobiliu, tačiau neseniai nusipirko ūkį netoli Thurso miesto, todėl jiems apynaujis „Peugeot“ tapo nereikalingas. Be to, pardavėjas paminėjo, kad dabar dažniau keliauja lėktuvu.
„Pažiūrėjau žemėlapyje, kur yra Thurso miestelis, ir šiek tiek nusivyliau, nes tai beveik 600 mylių nuo mano gyvenamosios vietos Anglijoje. Tačiau pardavėjas greit nuramino, esą jeigu Romualdas rimtai domisi automobiliu, jis galįs atvažiuoti iki Anglijos. „Manau, kad tikrai surasime vietą Anglijoje, ir jūs galėsite atlikti bandomąjį važiavimą bei mašinos patikrą“, – laiške suokė pardavėjas.
Romualdas skubino sandorį, nes dėl intensyvaus darbo grafiko galėjo automobilį nusipirkti tik savaitgalį. Pardavėjas atrašė, kad gali su juo susitikti po savaitės penktadienį arba šeštadienį Prestono mieste. Lietuvis sutiko ir paprašė nurodyti tikslią susitikimo vietą. „Peteris“ parašė, kad lauks Romualdo penktadienį ryte viešbutyje „Holiday Inn Preston“. Laiške buvo nurodytas ir tikslus adresas su pašto kodu. Tačiau tai dar buvo ne viskas. Pardavėjas parašė, kad prieš susitikimą norėtų apsidrausti, nes jų laukia ilga kelionė, ir jis nori būti tikras, jog Romualdas turi pinigų ir tikrai ketina pirkti mašiną.
Įtikinanti apgaulės schema
Sukčius parašė, kad jis norėtų, jog Romualdas pervestų pinigus savo vardu į „Wester Union“ filialą Prestone. Neva vien tam, kad jis būtų ramus dėl Romualdo ketinimo. Apsimetėlis pažadėjo padaryti tą patį ir taip nuramino įtarinėti pradėjusį pirkėją. Netrukus jis atsiuntė patvirtinimą, kad jo „žmona“ pervedė 1750 svarų sterlingų savo „vyrui“ į „Western Union“ filialą Prestone. Lietuvį tai įtikino, ir jis padarė tą patį. „Kadangi buvau girdėjęs apie sukčiavimus, tai uždengiau pavedimo numerį ir palikau tik savo asmens duomenis“, – sakė pašnekovas.
Lietuvis pinigus pervedė savaitės viduryje ir penktadienį nuvyko į Prestoną. Tačiau pardavėjo sutartoje vietoje nerado, telefonu prisiskambinti vėl buvo neįmanoma. Romualdas dar kelias valandas palaukė „Peugeot“ automobilio pardavėjo, tačiau bergždžiai.
Vyras nuėjo į „Western Union“ filialą ir patyrė šoką – jo pinigai jau buvo paimti. Bendrovės agentas paaiškino, kad prieš kelias valandas atėjo vyras, prisistatė lietuvio vardu, pateikė visus reikalingus duomenis ir pasiėmė pinigus. Romualdas negalėjo patikėti tuo, ką girdi. Tačiau „Western Union“ bendrovės filialo darbuotojai tikino, kad jie jam niekuo negali padėti, nes neva viską darė pagal taisykles. Jie pasiūlė rašyti skundą ir kreiptis į policiją. „Aš taip ir padariau, tačiau pirmi atsakymai tiek iš policijos, tiek iš „Western Union“ mane vėl nustebino. Policija teigė, kad tokie sukčiavimai – ne jų reikalas, ir jeigu noriu ieškoti teisybės, tai galiu kreiptis į civilinį teismą. „Wester Union“ taip pat neįžvelgė savo kaltės, nors kažkoks kitas asmuo, tik prisistatęs mano vardu, pasiėmė pinigus“, – piktinosi lietuvis.
Ketina ieškoti teisybės
Tačiau jis nenuleido rankų. Vyras parašė skundą dėl atsainaus policijos požiūrio jų vadovybei Anglijoje ir kreipėsi į centrinę „Western Union“ būstinę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastangos davė rezultatų. „Pas mane buvo atvykę pareigūnai, susirinko visus dokumentus ir pradėjo tyrimą. „Western Union“ irgi pradėjo tyrimą, jis užtruks iki trijų savaičių“, – aiškino Romualdas. Pinigų pervedimų bendrovės „Tiesai“ atsiųstame laiške taip pat teigiama, kad kol nesibaigs tyrimas, jie negali paaiškinti, kaip pinigai be lietuvio asmens dokumento galėjo būti išgryninti.
Vyras perspėja skaitytojus, kad jie nekartotų jo klaidos ir nedarytų jokių pavedimų iš anksto. „Po šios vagystės aš ėmiau sekti populiariausius automobilių pardavimo puslapius internete ir radau, kad jie ir toliau „pardavinėja“ tą patį automobilį. Parašiau jiems laišką iš kito elektroninio pašto adreso ir vėl gavau tą patį atsakymą: pensininkų pora iš Škotijos šiaurės parduoda jiems nereikalingą automobilį. Šią savaitę jau pastebėjau, kad jie deda ir kitų „Peugeot“ automobilių nuotraukas ir siūlo juos įsigyti už mažą kainą. Jie aukų ieško populiariuose puslapiuose autoweb.co.uk ir autotrade.co.uk“, – aiškino nuo apgavikų nukentėjęs vyras.
Apgaudinėja ir nuomininkus
Aferistai į savo pinkles bando įvilioti ne tik automobilių pirkėjus, bet ir laikino būsto ieškančius žmones. Internete mirga istorijos apie tai, kaip nuomininkai patenka į sukčių paspęstus spąstus. Nors jie į savo schemas taip pat įtraukia pinigų pervedimo bendroves, tačiau apgaulės būdas skiriasi nuo to, kaip buvo apgautas Romualdas. Apgavikai paprastai paprašo nuomininkų prieš būsto apžiūrą pervesti pinigus savo bičiuliui ar giminei, o jiems atsiųsti tik pavedimo patvirtinimą. Taip nuomotojai esą nori įsitikinti nuomotojo patikimumu. Daugelis nežino, kad pasiimti pinigus galima žinant pervedimo numerį ir vietą, į kurią buvo nusiųsti pinigai – apgavikams net nereikalingas asmens dokumentas.
Su tokiais bandymais pasisavinti svetimus pinigus buvo susidūrusi „Tiesos“ skaitytoja Vilma, kai kraustėsi iš Londono į Birmingemą. „Suradau patrauklų būstą už nedidelę kainą. Nuomotoja su manimi bendravo tik elektroniniais laiškais. Ji papasakojo graudžią istoriją, kad neseniai gimdydama mirė jos dukra. Ji manęs paprašė įrodyti, kad turiu pinigų. Paklausiau, kaip tai turėčiau padaryti? Ji pasiūlė man pervesti pinigus kokiam nors giminaičiui ar draugui, o jai nusiųsti tik patvirtinimą. Pasitariau su draugais, ir jie man pasakė, kad tai bus apgavystė“, – prisiminė Vilma. Ji nepervedė pinigų ir pasiteiravo šeimininkės, ar galėtų vis tiek apžiūrėti būstą, tačiau atsakymo jau nebesulaukė.
Žmonės, perkantiems ir nuomojantiems daiktus iš nepažįstamųjų, primygtinai patariama nesinaudoti pinigų pervedimo bendrovių paslaugomis ir sandorius vykdyti tik akis į akį. Sukčiai gali pavogti pinigus ir nežinodami visų pavedimo detalių, todėl net ir pervedimo numerio šifravimas ar uždengimas neapsaugo nuo galimų nuostolių.