Žygio dlayviai simboliškai atkartojo partizanų vadų žygį. 1949 m. vasario mėn. visų Lietuvos partizanų sričių įgaliotiniai skirtingais maršrutais susirinko į Minaičiuose, Stasio Mikniaus sodyboje, esantį bunkerį – čia prasidėjo didžiausias Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Posėdžiai vyko vasario 2-22 dienomis, o vasario 16-ąją buvo pasirašyta minėta Deklaracija, kuri skelbė, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Taryba okupuotoje Lietuvoje yra aukščiausias teisėtas politinis organas, reiškiantis tautos valią ir vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai.
Bene rimčiausiai surengtame žygyje keliavo šauliai, pasirinkę tikrą partizaninę taktiką. Prieš startą Radviliškyje išgirdę, kad jei bus persekiojimo grupės nufotografuoti ar nufilmuoti, gaus baudos taškų, jie vengė susidūrimų su bet kokia transporto priemone ir nedvejodami krisdavo į žolę, vos išgirdę kiek įtartinesnį garsą. Suprantama, kad kelionė šiai grupei turėjo užsitęsti, juolab kad jos maršrutas dažnai vingiavo tankiais krūmokšniais, miškais ar net pelkėmis. Būtent šioje grupėje buvo daugiausia pritrintų pūslių, tačiau niekas tuo nesiskundė. Vis dėlto šauliai pirmieji atvyko į Minaičius, įvykdę visas gautas užduotis.
Susumavus žygio rezultatus LGGRTC komisija paskelbė nugalėtoją – neseniai įsikūrusios visuomeninės organizacijos “Vanagas” atstovus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo ir patys jauniausi žygio dalyviai. Kaip sakė šios organizacijos vadovas Žilvinas Janulevičius, Adolfo Ramanausko-Vanago garbei pavadinta organizacija turi savo bazę vaizdingose Dzūkijos Ūlos upės apylinkėse, kur nuolat rengia sukarintas stovyklas jaunimui.
Pasak direktoriaus, susitikime su LGGRTC vadove Dalia Kuodyte jau aptarta parengti tolesnio bendradarbiavimo projektą: “Matyt, ir ateityje rengsime tokius žygius. Taip pat centras pažadėjo atsiųsti jo leidžiamos literatūros, padės rengti parodas šia tema ir apskritai pradės labiau globoti mūsų mokyklą. Mes savo ruožtu ir toliau rūpinsimės žygių dalyviais, centro pastatytais paminklais 1949-ųjų suvažiavimo dalyviams ir pan.”.
Po žygio grupių pasirodymo kalbėjusi vienintelė gyva išlikusi anų istorinių įvykių liudytoja Julijona Petriekienė pasidžiaugė jaunaisiais partizanų atminimo puoselėtojais: “Žinau, kad Jūs esate tokie pat tvirti, kaip tie aštuoni čia kadaise susirinkę vadai, kuriuos jau pamenu lyg per rūką. Kai kurie iš jų pateko priešui gyvi, bet taip ir neišdavė mūsų sodybos. Dėl jų nenukentėjo mano šeima, mes taip ir likome neišvežti į Sibirą…”
Liepos 12 – 20 dienomis Panevėžyje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo tarptautinę vasaros stovyklą “Vyčio apygarda”, kurioje dalyvavo Lietuvos, Estijos, Lenkijos bei Kaliningrado srities jaunimas.
Stovykla buvo skirta susipažinti su Vyčio apygardos partizanų veikla, turtinga įvykiais bei vietomis Panevėžio krašto istorija Lietuvos pokario istorijos kontekste. Moksleiviai turėjo galimybę palyginti skirtingų valstybių pokario įvykius, išskirti ypatumus bei panašumus. Jie buvo apgyvendinti Pajuostyje, Lietuvos kariuomenės Karaliaus Minadaugo motorizuotajame pėstininkų batalione. Stovykloje dalyviai susitiko su buvusiais partizanais, tremtiniais, politiniais kaliniais, artimiau susipažino su partizaninio judėjimo struktūra, kūrė paminklą partizanams bei istorinių įvykių imitacijas. Taip pat vyko į ekskursijas, naktinius žygius.
LGGRTC istorines stovyklas organizuoja 1945 – 1953 m. egzistavusių partizaninių apygardų pagrindu. Nuo 2000 m. buvo surengtos 7 stovyklos (Vytauto, Dainavos, Kęstučio, Algimanto, Žemaičių, prisikėlimo ir Tauro apygardose), kuriose poilsiavo ir pokario istorijos žinias gilino 306 moksleiviai. Organizuodami stovyklas bei kitus projektus, siekiame patraukliomis jauniems žmonėms formomis perteikti istorines žinias apie rezistenciją, skatinti gimtojo krašto pažinimą, jaunimo savarankišką mąstymą, skirtingų kartų bendravimą ir bendradarbiavimą.