Eksteisėjas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tikrų dokumentų suklastojimu, netikro dokumento pagaminimu ir neteisėtu dokumentų sunaikinimu, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Koks teismas nagrinės A.Stankaus bylą, nuspręs Apeliacinis teismas.
Galimas piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų klastojimas Kauno apygardos teisme nustatyti šių metų pradžioje. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Teisėjų tarybos pateiktą pareiškimą.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, kad A.Stankus praėjusiais metais bei šių metų pradžioje suklastojo teismo nutartis dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų ir kitų teisėjų parašus ant jų.
Vykdant šias teismo nutartis iš laisvės atėmimo įstaigų neteisėtai lygtinai buvo paleisti penki nuteistieji. Atnaujinus procesą bylose keturi nuteistieji grąžinti į į Pravieniškių ir Kybartų pataisos namus atlikti likusią bausmę. Vienas nuteistųjų į pataisos namus nesugrąžintas ir iki šiol yra ieškomas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atleidusi A.Stankų iš pareigų. Vėliau dėl šio įvykio atsistatydino Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis.
Galimą A.Stankaus nusikalstamą veiką atskleidė du drauge su juo dirbę Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai. Jie kreipėsi į teismo pirmininką, pareikšdami, kad įtaria procesinių dokumentų, procesinių sprendimų klastojimą kai kuriose bylose, kuriose jie dalyvavo kaip kolegijų nariai. Apie galimą klastojimą pranešė kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis. Kolegijai vadovaudavo A.Stankus.
Šių pirminių pranešimų pagrindu buvo pradėtas vidaus tyrimas dėl dviejų teisėjų nurodytų faktų. K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad kolegijoje sausio 18-ąją priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse - esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse parašyta, kad skundai yra tenkinami.