Didžiąją dalį visų klientų, praveriančių jos privataus kabineto duris, sudaro lietuviai. Kai kurie jų čia ateina prievarta – teismas pas psichoterapeutę siunčia smurtautojus namuose.
„Aš manau, kad tai yra sistemų skirtumai – JAV į smurtą šeimoje žiūrima griežtai. Tai ypač aktualu imigrantams, jei jie nėra legalizavęsi, nes smurtas šeimoje laikomas kriminaliniu nusikaltimu. Tai gali lemti pilietybės gavimo ir dokumentų tvarkymo procesus“, – DELFI sakė L. Zavistauskas, dalyvavusi XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume bei Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.
Anot jos, dažnoje imigrantų šeimoje atvykus į JAV šeimos hierarchija pasikeičia. Moteris paprastai greičiau išmoksta kalbą, dažniau pabaigia kokius nors mokslus, leidžiančius susirasti geresnį darbą, taigi padidėja jų nepriklausomybė. Pasikeitęs statusas daro įtaką tarpusavio santykiams, padaugėja konfliktų, įtampos, nesusipratimų tarp sutuoktinių.
Atvažiavusi policija smurtautoją gali išsivežti į areštinę, tam tikram laikui atskirti nuo šeimos, neleisti prisiartinti prie namų. Tada rankas į darbą paleidusio mušeikos laukia teismas, bauda ir privalomos konsultacijos.
L. Zavistauskas sako, kad į jos kabinetą atsiunčiami smurtavę vyrai į teisėsaugos akiratį dėl šio nusikaltimo būna pakliuvę pirmą kartą.
Moterys įgyja galią
Tačiau dažniausiai į jos privatų kabinetą ateina lietuviai, patys nebegalintys išspręsti santykių su antrąja puse problemų.
„Vyksta kažkoks procesas, kurį reikėtų stebėti ir tirti ilgiau. Mano pastebėjimu, keičiasi vyro ir moters vaidmuo visuomenėje. Keičiasi galios pusiausvyra. Mano subjektyviu matymu, moterys galią įgyja, bet nežino, kaip ja naudotis, o vyrai tą galią praranda ir nežino, kaip garbingai pasidalinti vaidmenimis“, – aiškina pašnekovė.
Konfliktai porose kyla dėl dėmesio trūkumo, skirtingų lūkesčių.
„ Vyrai tampa išlaikytojais, o lietuviams reikia gerų namų, gerų mašinų, visa tai kainuoja, tai išlaikyti yra sunku, darbai, kuriuos jie dažniausiai dirba, yra sekinantys. Pavyzdžiui, pas mane atėjęs tolimųjų reisų vairuotojas sako: „Grįžau iš reiso ir noriu miegoti, o žmona nori eiti pramogauti. Moterys nori santykių kokybės, vyrai to negali duoti, nes yra užimti. Žinoma, aš nekalbu apie visus, tik apie tuos, kurie ateina pas mane“, – pavyzdį pateikė L. Zavistauskas.
Kitas dalykas – moterų noras turėti vyrą-partnerį.
„ Moterys stebi aplinkinius ir nori, kad staiga jų santykiai iš lietuviško šeimos modelio peršoktų į amerikietišką. Jos mato, kad amerikiečių šeima eina su vaikais, mama neša vieną, tėtis vedasi kitus, jie eina į „McDonald'ą“, tėvas žaidžia su vaikais – yra matomas šeimoje. Kai žiūri iš šalies, ji galvoja, kad irgi taip nori gyventi. Moteriai jau norisi partnerystės ir lygiaverčio partnerio, tačiau to naujo bendravimo modelio ji turėtų taip pat mokytis“, – paaiškina ji.
„ Iš kitos pusės, vyrai pasakoja, kad moterys persirengia, susitinka su draugėmis ir eina vakarais ieškoti nuotykių, geresnio nei sutuoktinis ar gyvenimo draugas. Joms atrodo, kad reikia kažko geriau, ko tas vyras nemoka duoti. Tikrai žinau atvejų, kur moterys manipuliuoja sistema, nes skyrybų atveju įstatymas labiau palaiko moterį“, – apie kitą problemų pusę sakė psichoterapeutė.
Problemų spręsti – pas kunigą
Nemažai lietuvių, turinčių psichologinių problemų, kreipiasi į dvasininkus.
„Taip pat lietuviai, turintys psichologinių problemų, dažnai kreipiasi į dvasininkus. Taigi yra niša, užpildyta tradiciniu būdu“, – sakė L. Zavistauskas.
Jos nuomone, lietuviai yra dažniau linkę matyti ne pusiau pilną, bet pusiau tuščią stiklinę.
„Galbūt tai yra dėl to, kad istoriškai mūsų tauta yra daugiau kentėjusi, patyrusi prievartos, neteisybes. Ekonominė situacija, be abejo, taip pat žmogų veikia. Jeigu esi pavargęs, nuolatinėje įtampoje dėl kasdieninės buities, neaiškių ateities perspektyvų, žinoma, kad tavo nuotaika yra kita. Lengva būti pozityviam, kai buitinės problemos jeigu neišspręstos, bet bent jau yra įveikiamos. Tačiau, man atrodo, kad lietuviai yra linkę labiau akcentuoti pusiau tuščią stiklinę. Suprask, tas geras savaime, bet va, tai kas bloga, tai jau...پg, – apie lietuvių būdą kalbėjo ji.
Tačiau nuvažiavę į JAV, žmonės keičiasi.
„Turi keistis, nes keičiasi gyvenimo būdas. Ten pagyvenęs tampi labiau savimi užtikrintas, gali drąsiau kalbėti, aiškiau išreikšti savo poreikius. Taip pat saugumo aspektas tik dėl ekonominių dalykų žmogui daug ką reiškia. Tai Amerika žmogui duoda“, – kalbėjo psichoterapeutė.