Preliminariais „Swedbank“ skaičiavimais, studentų išlaidos Vilniuje siekia apie 700-800 litų per mėnesį. Didžiąją dalį sudaro išlaidos maistui, mokesčiui už gyvenamąjį plotą, transportui.

Minėtas biudžetas apskaičiuotas studentui gyvenant bendrabutyje, kai išlaidos gyvenamajam plotui sudarydavo 170 Lt per mėnesį. „Tačiau ne visi gali gyventi bendrabutyje, buto nuoma gali atsieiti brangiau“, - pastebi O. Bložienė.

Banko skaičiavimais, jei studentas važinėtų viešuoju transportu su studentiška nuolaida, įskaitant grįžimą du kartus namo, išlaidos transportui sudarytų apie 100 Lt per mėnesį.

Maistui skiriama apie 235 Lt per mėnesį. Tiek, aiškina O. Bložienė, išleidžiama vienam ūkio nariui Lietuvoje. Ekspertė siūlo nepamiršti išlaidų mokslui, kopijavimui, mobiliajam telefonui, vaistams, kurių taip pat gali prireikti.

„Aišku, studentui reikia kartais ir pasilinksminti, pasirūpinti apranga ir avalyne“, - sakė O. Bložienė.

Vėluoja mokėti palūkanas

O. Bložienė pastebi, kad jauni žmonės kartais neįvertina tokių buitinių išlaidų kaip skalbimo milteliai, maistas ir panašiai. Jauniems žmonėms dažnai kelia nuostabą faktas, kodėl kiekvieną dieną taip brangu gyventi.

Dėl to ekspertė pataria vaikus į kitą miestą išlydintiems tėvams leisti keletą mėnesių prieš tai jiems vesti asmeninį biudžetą. Tai, sako ji, puiki priemonė pradedant savarankišką gyvenimą.

O. Bložienės duomenimis, praėjusiais mokslo metais tik 37 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų mokėsi nemokamai. Visi kiti turėjo savo ar skolintomis lėšomis susimokėti už studijas. Stipendijas gauna tik 31 proc. už studijas nemokančių studentų. Tai - mažiau nei 12 proc. visų studentų skaičiaus. Dauguma gauna iki 260 Lt per mėnesį stipendiją.

Pašnekovės teigimu, gaunant tokias stipendijas, reikia galvoti ir apie papildomas pajamas arba išmokas iš tėvų.

Dėl to studentai kreipiasi į Valstybinį studijų fondą ir ima valstybės garantuojamas paskolas, kurias teikia komerciniai bankai. O. Bložienė pastebi, kad 2010 m. net 10 proc. visų paėmusiųjų paskolas studijoms vėlavo mokėti reguliarias įmokas. Dažnu atveju tai yra tik palūkanos, kurios sudaro apie 15-25 Lt per mėnesį.

Dažniausiai studentai priežastį, kodėl vėluoja, įvardijo ne finansinius sunkumus, o disciplinos stoką – teisinosi pamiršę, negalvoję, kad tai svarbu.

Odeta Bložienė
„Norisi perspėti, kad studentai darytų mažiau tokių klaidų, nes kitais metais vėl reikės kreiptis į Studijų fondą ir prašyti paskolos kitiems studijų metams (paskolos studijoms yra išduodamos metams, ir kasmet reikia kreiptis iš naujo), ir bloga kredito istorija gali būti priežastis, kodėl paskola vėliau nebus suteikta“, - akcentavo ekspertė.

Kartu O. Bložienė priminė, kad niekas negali garantuoti gerai apmokamo darbo baigus studijas, nes tai priklauso ne tik nuo įgyjamo išsilavinimo, bet ir nuo paties žmogaus.

Visgi, sako ji, studijuoti tikrai apsimoka: bendros statistikos duomenimis, Lietuvoje žmonės su aukštuoju išsilavinimu gauna tikrai didesnius atlyginimus. 2006 m. tarkime su viduriniu išsilavinimu atlyginimas buvo apie 1000 Lt, o su aukštuoju - dvigubai didesnis užmokestis.