– Mindaugai, kodėl bakalauro studijas pasirinkai studijuoti užsienyje ir kodėl būtent Danijoje?
– Tuo metu į Daniją jau buvo emigravusių mano giminių. Studijavau architektūros bakalaurą Vilniaus Gedimino technikos universitete ir į Daniją iškeliavau pagal „Erasmus“ programą. Visada simpatizavau skandinaviškai kultūrai, socialinei aplinkai. Programa siūlė susipažinti su labiau inžinerine, technine architektūros puse. Labai natūraliai pasirinkau šias studijas.
– O iš ko gyvenai visus studijų metus?
– Studijuojant Danijoje viskas buvo paprasta, gavau „Erasmus“ stipendiją, dar paėmiau paskolą iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo. Apskritai studijuojant bakalaurą studijų finansavimas yra paprastesnis, daugelyje šalių gali gauti valstybės garantuojamas paskolas.
Magistrantūros studijų finansavimas buvo kiek komplikuotesnis. Teko skolintis pinigų, kad galėčiau sumokėti už mokslą. Laisvas dienas ir savaitgalius dirbau. Architektų studijoms Londone būtų per didelė prabanga turėti laisvu grafiku dirbantį studentą, todėl dirbau įvairius nekvalifikuotus darbus. Tai man buvo finansinis išsigelbėjimas, tačiau nuostolis studijoms. Supratau, kodėl išsilavinimo nesiekiantys žmonės atbunka, palaidoja savo ambicijas, atsiduoda kapitalizmo primetamoms iliuzijoms.
– Magistro studijas pasirinkai Anglijoje, Londone. Kodėl?
– Po bakalauro studijų ir darbo Gintaro Čaikausko studijoje nusprendžiau, kad noriu pabandyti dirbti „kitu masteliu“. Tuomet prisijungiau prie Audros Kaušpėdienės grupės, kuri garsėja puikiais interjerais, kartu sukūrėme gerų projektų. Vis dėlto, jau tada žinojau, kad norėsiu grįžti prie miesto erdvių.
Norėjau visiškos kūrybinės laisvės. Jokia architektūros praktika to pasiūlyti negalėtų, tad nusprendžiau, kad man dar trūksta akademinio išsilavinimo. Lietuvoje urbanizmo ambicijos ir studijos praktiškai neegzistuoja. Be to, architektūros bakalaurą studijuoti Lietuvoje yra pateisinama, o studijuoti magistrantūrą – niekam tikęs sprendimas dėl daugybės priežasčių. O Angliją pasirinkau dėl puikios architektūros mokyklos – Bartlett School of Architecture UCL. Ji garsėja savo stipria filosofine mintimi, konceptualumu, poetiškų erdvių kūrimu. Man kaip tik to ir reikėjo.
– Papasakok apie universitetą, studijas, dėstytojus...
– Bartlettas yra UCL (University College London) Architektūros fakultetas. Tai ypač didelio kalibro architektūros mokykla, įvairiuose reitinguose ji yra geriausių trejete. Čia paskaitas skaito žymiausi pasaulio architektai: Zaha Hadid, Danielis Libeskindas, Normanas Fosteris, Massimiliano Fuksas, Davidas Grahame Shane, Peteris Cookas ir kt.
Kurso vadovas Colinas Fournieras buvo vienas iš „Archigram“ judėjimo steigėjų, todėl mokykla taip gilinasi į architektūrines vizijas. Forma ir erdvė čia modeliuojama netikėčiausiais būdais.
Modeliavimo dirbtuvės turi visą įmanomą moderniausią aparatūrą, kuria varžosi su didžiosiomis architektūros praktikomis. Apie tokius dalykus Lietuvos mokyklos gali tik pasvajoti: asmeninė studija, internetas, kopijavimas, spausdinimas, plėvelių pjaustyklės, lazerinis pjaustymas, 3D spausdintuvas, medžio, metalo dirbtuvės, fotokambarys.
Daug dėmesio skiriama darbų pristatymams, visos peržiūros yra viešos, į jas kviečiami aukštos kompetencijos specialistai, padedantys vertinti, konsultuoti, tikrinti projektą kiekviename etape. Kasmet mokykla rengia įspūdingą studentų darbų ekspoziciją „Bartlett Summer Show“, kurią aplanko daugiau nei 10 000 lankytojų. Tikiuosi, sužadinau būsimų kolegų smalsumą pasidomėti daugiau? (Šypsosi).
– Kuo šios studijos skyrėsi nuo studijų Danijoje?,/b>
– Danijoje studijavau inžinerinę architektūrą, o Londone urbanizmą, miestų planavimą. Tai labai skirtingos sritys. Studijų objektai skiriasi savo masteliais. Ironiška, bet mokyklos ir studijų kokybė skiriasi proporcingai. Vis dėlto, abi patirtys yra labai vertingos.
– Ką galėtum patarti tiems, kurie dar tik ruošiasi studijuoti?
– Pirmiausia reikia suvokti, kas yra tavo susidomėjimo objektas, kam nori skirti labai daug laiko, ir tai įvairiais rakursais apžvelgti. Nereikia pasiduoti visuotiniam spaudimui karjerą daryti tučtuojau. Skubotas sprendimas gali apkartinti visą likusį gyvenimą. Svarbiausia, nebijoti keisti. Jei netinka, keisk – studijų programą, kryptį, dalyką, jei manai, kad reikia – daryk pertrauką... Mano palinkėjimas visiems pirmakursiams – naudotis savo laisve.
– Nors ir baigęs mokslus užsienyje, grįžai į Lietuvą. Kas tai lėmė?
– Mokslus baigiau labai netinkamu metu, kai krizė buvo įsisiūbavusi. Tuo metu architekto darbo rasti buvo labai sunku, todėl buvau priverstas daryti pauzę savo karjeroje.
Grįžau, nes ilgėjausi artimų žmonių. Deja, ankstesnis socialinis tinklas jau buvo pakitęs negrįžtamai, daug kas emigravo, su kai kuriais draugais nepavyko atkurti bendrumo. Taigi, teko kurti naują audinį iš tų, kas liko, atsirado ar prisijungė. Tokie procesai lėti, bet dabar galiu teigti, kad priežastys grįžti pasiteisino.
– Ar nesigaili, kad nelikai svetur, ar negalvoji išvykti?
– Pirmieji metai Lietuvoje buvo sunkūs, bet dėl to nesigailiu. Esu laimingas.
Aš atviras kelionėms, bet gera grįžti. Pagaliau galiu besti pirštu į gaublį ir pasakyti, kad mano namai Vilniuje. XXI amžiaus technologijos, transportas, komunikacijos leidžia man kurti tarptautinius projektus ir gyventi Lietuvoje.
– Ką gi nuostabaus radai Lietuvoje?
Pradėjau kurti šeimą. Tai yra atradimas, išsklaidęs visas mano abejones dėl klajonių. Be to, radau tai, ką buvau lengvabūdiškai apleidęs. Artimus žmones.