Pagaliau ar šios dienos kuo nors skiriasi viena nuo kitos iš esmės ir kiekvieno mūsų sąmonėje? Didesniajai daliai Lietuvos piliečių tikriausiai ne per daug kuo. Apskritai Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji - daugeliui didesnės šventės nei Liepos 6-oji. Pirmosios dvi datos žmonių sąmonėje siejasi su istoriniais įvykiais, su valstybės gyvenimu etapais, dar gyvais atmintyje.

Vasario 16-oji žymi ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, bet ir modernios Lietuvos susikūrimą. Kovo 11-oji - išsivadavimą iš penkiasdešimtmetį trukusios sovietinės okupacijos vergovės.

Tuo tarpu Mindaugo karūnavimas siekia tolimus, mitais apraizgytus laikus. Bet galbūt kaip tik šis daugiau nei septynių amžių senumo įvykis ir yra pats svarbiausias. Liepos 6-oji, ko gero, buvo Lietuvos pati pradžių pradžia - Mindaugo karūnavimas 1253 metais žymi tarptautinį mūsų valstybės pripažinimą, jos įtraukimą į Vakarų Europos politinę erdvę.

Kita vertus istorija nėra pats patikimiausias mokslas, ypač kai kalba eina apie tokius tolimus laikus ir įvykius. Istorikai nesutaria, ar tikrai Mindaugas buvo karūnuotas tą dieną, kurią dabar minime. Yra manančiųjų, kad Lietuvos valstybė egzistavo ir prieš 1253 metų liepos 6-ąją. Teigiama, kad Lietuvos valdovu Mindaugas buvo ir iki karūnavimo, vadinasi, ir Lietuvos valstybė jau egzistavo. Tą pagaliau rodo ir Lietuvos karalystės pripažinimas popiežiaus Inocento IV bule 1251 m.

Galbūt ne taip ir svarbu, kokia buvo tiksli chronologinė seka. Kaip ir ne itin reikšmingos dabartinės diskusijos, ar tikrai vieta, kurioje gyveno Mindaugas, yra Anykščių rajone esantis Šeimyniškėlių piliakalnis. Noras ten pastatyti Vorutos pilies imitaciją taip pat vertintinas nevienareikšmiškai.

Svarbu, kad apskritai buvo tam tikras atskaitos taškas, nuo kurio kaip valstybė atėjome iki šių dienų. O dar svarbiau, kuria kryptimi ir kiek eisime toliau. Todėl Liepos 6-ąją turėtume ne tiek prisiminti ir kalbėti, kaip Mindaugas vienijo Lietuvą, kaip atvedė ją į kitų Europos šalių draugiją, o mąstyti ir šnekėti apie tai, kokia Lietuva bus ateinantį šimtmetį, kokios mūsų valstybės ilgalaikės perspektyvos ir vizijos. Juk neseniai grįžome ten, kur prieš pusaštunto šimto metų jau buvo atvedęs Mindaugas.

Prisiminimus, o kaip tuomet buvo, svarstymus, kaip gyvename šiandien ir kaip gyvensime rytoj, galėtume palikti Vasario 16-ajai ir Kovo 11- ajai.

Apskritai išskirtinei pradžių pradžios šventei reikėtų ir išskirtinių paminėjimo formų. Dabar visas tris šventes švenčiame vienodai – paminėjimai ir politikų kalbos, koncertai su tomis pačiomis nusibodusiomis popgrupėmis ir jų dainomis.

Štai istorikas Antanas Kulakauskas spaudoje užsiminė, kad valstybės vyrai Mindaugo karūnavimo dieną galėtų minėti vis kitame šalies regione.

Galbūt apdovanojimai Liepos 6-ąją galėtų būti teikiami ne tiems, kuriems pagal sąrašą atėjo eilė, bet tikrai ypatingiems žmonėms už ypatingus darbus.

Pagaliau gal visai nebloga Prezidentūros kanclerio Andriaus Meškausko mintis, kad Liepos 6 – ąją reikėtų sujungti su Prezidento inauguracija. Mat jas nuo šiol teskiria kelios dienos. Būtų visai simboliška, jei naujas šalies vadovas duotų priesaiką tą dieną, kai buvo karūnuotas pirmas Lietuvos valdovas.

Pagaliau juk Prezidentas, kaip dabar sutaria daugelis politikos ekspertų, yra tas žmogus, kuris turi būti idėjų generatorius, siūlantis kokia kryptimi valstybė turi eiti.