Sutartoje susitikimo vietoje akimis ieškodama Linos nejučia laukiau iš minios išnirsiant rafinuotos dizainerės, tikriausiai – kiek arogantiškos, tikėtina – kalbančios su demonstratyviu britišku akcentu ir pamirštančios kas antrą lietuvišką žodį. Ji, be abejonės, bus ištekėjusi už pasiturinčio užsieniečio, spėlioju sau mintyse.
Pradžia – kaip visų
Visa, ką iki susitikimo žinojau apie Liną, tariausi neklystamai išskaičiusi jos darbuose – Londono centre „Mary Janes“ klube pristatytos kolekcijos modeliai nuotraukose vilkėjo elegantiškais, net kiek pretenzingais drabužiais, papuoštais gausiais mezginiai ir triušio kailiais.
Pagaliau iš minios išnirusi ilgai laukta pašnekovė privertė sutrikti – prieš mane stovėjo džinsais vilkinti smulkutė mergaitė, po skrybėle slepianti plačią šypseną ir žaižaruojančias akis. „Neduočiau jai nė aštuoniolikos“, – toptelėjo galvoje, o įspūdį dėl dizainerės jaunumo dar sustiprino greta stovinti vadybininkė, nuo pirmų susitikimo minučių pokalbį perėmusi į savo rankas.
Apsukusios keletą ratų Covent Gardeno gatvėmis, lengvam pašnekesiui nutūpėme tradiciniame angliškame „pub'e“.
Kauno technologijos universitete drabužių dizaino ir technologijų specialybę įgijusi L. Ogun papasakojo niekuo iš kitų neišsiskiriančią „emigrantišką“ istoriją. Dar studijų metais dirbusi vieno didžiausių lietuviškų drabužių gamintojo „Audimas“ technologės asistente Lina suprato, jog sportiniai rūbai jos nedomina. Ir baigusi universitetą patraukė į Londoną – kaip dauguma, laimės ieškoti. Tik ta jos laimė, kitaip nei daugelio, turėjo labai apčiuopiamą viziją – lietuvės tikslas buvo ir toliau dirbti mados srityje, susirasti darbą rimtoje kompanijoje. Londoną ji šiandien vadina savo namais.
Įkvepia architektūra
Lina prisipažino, jog Didžiosios Britanijos sostinė neišvengiamai daro įtaką jos kūrybai: „Senoviniai Londono pastatai – iš jų semiuosi įkvėpimo“, – sakė Lina, savo kuriamų drabužių stilių apibūdinanti kaip „sušiuolaikintą klasikinį“, kuriam įtakos turi „Chanel“ mados namų kuriamos kolekcijos.
Lietuvės teigimu, tipiški anglai neturi stiliaus. „Šiaip čia, Londone, žmonės rengiasi paprastai. Daug paprasčiau nei Lietuvoje. Sostinės centre, žinoma, galima pamatyti daugiau stilingų žmonių nei priemiesčiuose“, – pastebi L. Ogun.
Lietuviai – geriausi
Dažniau kukliai patylinti ir vis besišypsanti Lina kalbėti už save leido vadybininkei Kristinai Dimšei, su kuria juodvi taip susidraugavo, jog apsigyveno po vienu stogu. Mergina tik pritariamai linkčiojo, šiai entuziastingai pasakojant apie judviejų kelią tikslo link, pirmąjį kolekcijos pristatymą ir neabejotinai išaušiantį šviesų rytojų. Pati tik patikslindavo konkretesnius klausimus: prie jos pirmosios kolekcijos, pristatytos Didžiojoje Britanijoje, prisidėjo 6 siuvėjos, 3 mezgėjos, 2 makiažo meistrės, net keletas fotografų.
Merginos neslėpė ir asmeninio gyvenimo detalių – abi gyvenimo draugais pasirinkusios lietuvius. Lietuviai vyrai, pasak emigrančių, beesantys patys geriausi – tik mokėk išsirinkti tinkamą.
Nėra blogo darbo
Paklausta, ar iš šios veiklos jau gali užsitikrinti stabilias pajamas, mergina nė nemirktelėjus prisipažino – pragyvenimui ji prisiduria tvarkydama pasiturinčių britų namus. Išvydusi nuostabą mano veide ji tik atvirai nusišypso: drovėtis čia nėra ko – dauguma lietuvių dirbą panašius darbus, be to – nėra gėdingų darbų.
Maža to, Lina tvirtina, jog būtent tarp savo darbdavių ji sulaukė daugiausiai palaikymo, kai kurių namuose tapo neoficialia šeimininkių stiliste, padedančia pasirinkti tinkamą garderobą, priderinančia aksesuarus. „Namuose, kuriuose dirbu, jaučiuosi gerbiama ir laukiama kaip šeimos draugas, ne kaip valytoja“, – šypsojosi ji.
Lina sako, jog būtent britės, kurių šeimos namus ji prižiūrinti, tapo pirmomis rimtomis jos klientėmis, dosniai atvėrusiomis pinigines ir pirmosios kolekcijos drabužiams įsigyti.
Lietuvaitės puošiasi lyg į šventę
Lietuvius, gyvenančius Londone, pasak Linos, galima suskirstyti į dvi grupes: į tik atvažiavusius ir ilgokai gyvenančius čia. Pastarieji, ilgiau pagyvenę, tampa stilingesni, ne taip išsiskiria iš minios. Turbūt pasikeitęs gyvenimo būdas keičia ir aprangos stilių. „Lietuvaitės mėgsta puoštis, gerai atrodyti. Ilgiau pagyvenusios Londone, prisitaiko prie naujos aplinkos, perima čionykščio stiliaus subtilybes ir nustoja puoštis kiekvieną dieną kaip į šventę“, – šypsosi jauna dizainerė.
Lina paneigia mitą, jog lietuviai Londone – tik vargo bitelės, tik ir galvojančios kaip užkišti gurgiantį pilvą:„Užsidirbti duonai buvo svarbiau anksčiau atvažiavusiems lietuvaičiams. Dabar daugeliui Londonas tampa namais, ir jie nebegalvoja apie grįžimą į Lietuvą, todėl renkasi keliones, įvairius hobius, brangesnius drabužius, nei taupymą „juodai dienai“, – tvirtina L. Ogun.
Paklausta apie kitą Lietuvoje paplitusį stereotipą apie emigrantus, esą lietuvis lietuviui Londone – vilkas, Lina nusijuokia: „Esu girdėjusi įvairių istorijų. Tačiau aš asmeniškai išgirstu labai daug paskatinimų. Mano aplinkos rate daugelis turi savo verslą ir todėl mane palaiko, ragina siekti daugiau, nes supranta, ką reiškia dirbti širdžiai mielą darbą“, – atvirai šypsosi lietuvė ir priduria, jog jos artimiausiuose planuose – surengti dar didesnį šou JAV. „Turbūt šįkart tai įvyks Niujorke, – akimis sublyksi mergina. – O paskui matysim.“