V. Šarūno ieškinį dėl 862 tūkst. Lt turtinės ir 250 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėja Vilija Mikuckienė.
Šioje byloje trečiaisiais asmenimis ieškovas įtraukė Ukmergės antstolę Nijolę Jutkienę ir vieną sutuoktinių porą, nuo kurių, anot ieškovo, prasidėjo visos bėdos.
„Ši istorija jau tęsiasi dešimt metų ir nežinia, kada pasibaigs“, – sakė V. Šarūnas.
Įtakingas V. Uspaskicho valdomos mėsos perdirbimo bendrovės darbuotojas ieškinyje teismui nurodė, kad prieš dešimtmetį turėjo reikalų su vienais Ukmergės verslininkais – su jais vėliau buvo priverstas bylinėtis teismuose.
Galimam V. Šarūno ieškiniui užtikrinti Ukmergės teismo depozitinėje sąskaitoje buvo laikomi 1,9 mln. Lt.
Kai vėliau tie patys sutuoktiniai teisme nusprendė pasidalinti santuokoje įgytą turtą, Širvintų rajono apylinkės teismas, net nesulaukęs, kol baigsis kita byla (ją dėl kreditorinių reikalavimų iškėlė V. Šarūnas), priėmė sprendimą padalinti vyro ir žmonos turtą. Kai po kelių mėnesių šį sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos teismas, sutuoktiniai iš karto kreipėsi į Ukmergės antstolę N. Jutkienę, kuri pervedė 679 tūkst. Lt į besibylinėjančios sutuoktinės sąskaitą.
V. Šarūnas teigia, kad nors sprendimas buvo įsiteisęjęs, tačiau antstolė neturėjo jo vykdyti, nes jis teismų sprendimus buvo apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Būtent šio teismo kolegija vėliau konstatavo, kad Širvintų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo sprendimai buvo neteisėti.
Bylą nagrinėjant iš naujo buvo priimtas V. Šarūnui palankus sprendimas, tačiau vyrui jau nepavyko atgauti pinigų – antstolei iš moters pavyko išieškoti tik 26 tūkst. Lt. Daugiau jokio turto nepavyko rasti, todėl antstolė išdavė išieškojimo negalimumo aktą.
Beje, kaip nurodė ieškovas, Ukmergės antstolė didelę pinigų sumą pervedė tą pačią dieną, kai gavo (išduotą tą pačią dieną) teismo vykdomąjį raštą.
V. Šarūnas įsitikinęs, kad už antstolio veiksmus ir neteisėtus teismų sprendimus privalo atsakyti valstybė. Tuo metu, kai antstolė pervedė pinigus, ji dirbo ne kaip privati antstolė, o prie Ukmergės rajono apylinkės teismo – pinigų pervedimas įvyko 2002-aisiais (antstolių reforma įvyko tik nuo 2003-iųjų).
„Valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio“, – nurodė V. Šarūnas.
Su jo ieškiniu nesutinka Lietuvai atstovaujanti Teisingumo ministerija. Jos teisininkai nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti ne tris, o keturias civilinės atsakomybės sąlygas – ir kaltę.
Ministerijos atstovas teismui taip pat nurodė, kad V. Šarūno byla turėtų būti nutraukta, nes jau yra suėjusi senatis.
„Ieškovas dabar dar nepatyrė jokios žalos, nes jis gali pakartotinai teikti vykdymui vykdomuosius raštus, pagal kuriuos jo naudai bus išieškoma skola“, – teismui aiškino Teisingumo ministerijos atstovas.
Su ieškiniu nesutinka ir tretieji asmenys.
Tuo tarpu ginčą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas nusprendė išsireikalauti visą bylą, susijusią su sutuoktinių teisminiu procesu, ir tik tada aiškintis, ar iš tikrųjų ieškovo pareikštą ieškinį privalo atlyginti valstybė.