- Kodėl piktinatės paskelbtais aukštųjų mokyklų reitingais?

- Žinau, kad, pavyzdžiui, Vilniaus verslo teisės akademija jau treti metai iš eilės nedalyvauja reitinguose – neteikia jokios informacijos. Bet nėra išskiriama, kad šis universitetas neteikė prašomos informacijos, atsisakė dalyvauti reitingavime.

Atsisakę dalyvauti ir neteikiantys duomenų yra įpiešiami ir atsiranda reitingo pabaigoje, nes duomenų nėra. Tai akibrokštas, kaip šitaip galima. Tai arba tu į reitingą netrauk, arba įrašyk, kad duomenys nepateikti.

- Kokias konkrečiai reitingavimo ydas įžvelgiate?

Mindaugas Vidugiris
- Pažiūrėkime ūkiškai, kaip reitinguojami universitetai. Tarkime, sudaromas populiariausių arba vertingiausių Lietuvos automobilių reitingas. Sugalvojame kriterijus, ir tarp automobilių atsiranda povandeninis laivas, slidės, dviratis.

Pavyzdys – Vilniaus dailės akademija (VDA). Kaip VDA galima lyginti, pavyzdžiui, su Vilniaus universitetu (VU). Profilis visai kitas – VDA profiliuota aukštoji mokykla. Lyginti gigantą su mažiukais – visiška nesąmonė. VU net su ISM palyginti negalėtume – ISM yra profiliuotas universitetas, turintis tam tikrą kryptį.

Jei būtų reitinguojami didieji universitetai, viskas būtų tvarkoje. Štai vienas kriterijų – kuo daugiau universitetas turi studijų krypčių programų, tuo jo reitingas aukštesnis. Kur čia stovi kokybė? Man tai aišku, kad yra kiekybė.

Kliūva ir universitetų tarptautiškumo kriterijus, vertintas pagal mainų programų santykį. Bet nebuvo atsižvelgta į tai, kiek užsienio studentų studijuoja aukštojoje, koks jų pokytis per paskutinius penkerius metus, kiek užsieniečių, kurie už mokslą moka patys.

- Tačiau sudarant reitingą atsižvelgiama į devynis parametrus, tad tendencijos turi matytis – nepanašu, kad reitingai būtų iš Mėnulio.

- Nešneku apie nudribimą iš Mėnulio, tik atkreipiu dėmesį, kad kai pradedame mašiną lyginti su povandeniniu laivu aiškinantis, kuri geresnė susisiekimo priemonė sausuma, viskas iškrenta iš konteksto.

Reitinguojant universitetai neturėtų būti išskiriami į privačius ir valstybinius. Visiškai neaišku, kodėl privatūs ir valstybiniai universitetai atskirti. Lyginkime pagal profilį ir žiūrėkime pagal reitingus, kurie yra kietesni socialiniuose, kurie – technologiniuose moksluose.

Reitingavimas gali būti įvairiausias – jis niekados nebus objektyvus. Štai JAV eina prie to, kad reitingavimo reikėtų atsisakyti. Vakarai iš principo nekreipia dėmesio į jokius reitingus, nes jie nieko neparodo – yra subjektyvūs tą pačią sekundę, kai sugalvojamos tam tikros taisyklės, imami visi universitetai, neatsižvelgiant į jų dydį, profilį.

Jei sugrūsime į vieną vietą visus Europos universitetus, pirmoje vietoje atsiras didžiausi. Bet ar jie yra geriausi? Tie, kurie stovi pirmose lietuviškų universitetų gretose, nesikeičia jau daugelį metų ir niekada nesikeis, nes yra patys didžiausi.

Tarptautiniame reitinge kyla, „Veido“ - krenta?

Gintaras Sarafinas
„Kažkas paskutinėje vietoje turi būti“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje aukštųjų mokyklų išsakomus priekaištus komentavo „Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Reitingais nebuvo patenkinti ir dalis „pirmūnų“, ir tie, kurie liko reitingo apačioje.

„Gal šį reitingą reikėtų vadinti ne universitetų reitingu, o reitingu stojantiesiems? Juk universiteto misija žymiai platesnė nei šis reitingas apima. Paradoksas tai, kad kai kurie universitetai tarptautiniuose reitinguose kyla, o „Veido“ - krenta žemyn. Kaip čia su tais kriterijais?“, - klausė penktoje vietoje likusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius Alfonsas Daniūnas.

Pirmą vietą užėmusio Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus atkreipė dėmesį, kad sudarant reitingą neatsižvelgta į studijuoti atvykstančių užsieniečių skaičių.

Priešpaskutinėje vietoje atsidūrusios VDA prorektorė studijoms Eglė Bogdanienė įtikinėjo, kad kriterijus, pagal kurį VDA įvardinta kaip daugiausia bedarbių paruošianti aukštoji mokykla, neatspindi tikrovės. „Kiekvienam laisvam menininkui, kuris dirbdavo pagal autorinę sutartį, arba pagal terminuotą darbo paslaugų pirkimo sutartį, arba pagal patentą, daug labiau apsimokėdavo užsiregistruoti Darbo biržoje, kad nemokėtų „Sodros“ mokesčio ir pajamų mokesčio. Tai tiesiog gudrus sprendimas tam, kad du ar net ir tris kartus nemokėtų tų pačių mokesčių valstybei“, - aiškino E. Bogdanienė.

E. Bogdanienė reitingo sudarinėtojus ragino „jausti situaciją“.

„Pernai šiame reitinge buvo per 50 kriterijų, šįmet – 70, kitąmet turbūt bus 100. Kasmet vis pridedame ir pridedame, bet maksimumo nepasieksime, nes kiekvienas universitetas nuo savęs nori pridėti – įsivaizduoja, kad pridėjęs naują kriterijų pasigražins“, - nepatenkintiems aiškino G. Sarafinas.

Žurnalas „Veidas“ universitetų reitingą skelbė 14-tą kartą.