Jo nuomone, aršiai kritikuota bei griaunamąja jėga laikoma rokenrolo muzika iš tiesų aukštino seksualinę toleranciją, individualizmą bei socialinę atsakomybę ir tokiu būdu padėjo "baby boomers" kartos žmonėms tapti geresniais partneriais ir tėvais.

"Rokas iš tikrųjų skatino žmones kurti sveikesnius ir laimingesnius vyrų ir moterų santykius", - savo knygoje "Karštligė: Kaip rokenrolas transformavo Amerikos lytį" ("Fever: How Rock and Roll Transformed Gender in America") rašo T. Riley's.

"Rokenrolo muzika vaizdavo pasaulį kaip vietą, kurią reikia tirti ir ja mėgautis, o ne kaip išbandymų sistemą, kai išlaikai ar neišlaikai gyvenimo egzamino", - teigė T. Riley's.

Knygoje jis pristato prieštaringai vertinamą nepaprastai įdomią seksualinės revoliucijos, kuriai įtakos turėjo roko muzika, teoriją. Joje nagrinėjamos tokios žvaigždės, kaip Elvis (švelnus naujo tipo vyras), Tina Turner - pirmoji roko feministė bei Madona, švytinti agresyviu žavesiu.

T. Riley's sumanė tokią knygą parašyti maždaug prieš dešimt metų, kai pasaulį išvydo knygos, kuriose teigta, kad 20 amžiuje Amerikos jaunimui trūko vyriškumo pavyzdžių, įskaitant Roberto Bly "Geležinis Džonas" ("Iron John"). T. Riley's tokiai nuomonei nepritaria: "Aš galiu išvardinti ne vieną vyriškumo pavyzdį, tarp jų nemaža dalis yra roko žvaigždės. R. Bly tiesiog jų nepastebėjo". T. Riley'io žodžiais, labiausiai žinomų roko dainininkų dainų tekstai bei jų pačių charizmatiškos asmenybės kėlė iššūkius ir keitė JAV seksualinę politiką, televiziją ir kino filmus.

Prisiminkime aktorių Johną Wayne'ą - stiprų, tylų šeštojo dešimtmečio Vidurio Amerikos vyro idealą, jausmų slėpimą pavertusį tikra dorybe. O dabar prisiminkime Elvį Presley, kuris ne tik savo krypuojančiais klubais, bet visa esybe troško švelnumo ir aistros.

"Krypuojantis E. Presley's, pasirodęs Edo Salivano šou ("Ed Sullivan Show") tuomet sukėlė tikrą šoką. Niekas nemanė, kad į jį galima žiūrėti rimtai. Tačiau žmonės pirkdami ir klausydami jo įrašų ieškojo tikrosios prasmės. Rokenrolas sugebėjo patraukti minios dėmesį", - Reuters sakė T. Riley's.

Nors aštuntajame dešimtmetyje populiarioji Mary Tyler Moore žaismingai pasakojo apie tai, kaip jai gera gyventi vienai, kita dainininkė ir dainų autorė Joni Mitchell savo 1971 m. išleistame albume "Blue" apdainuoja sudėtingus vyro ir protingos moters santykius, tokiu būdu laužydama nusistovėjusius stereotipus.

Bruce'o Springsteen'o sugebėjimas savo vyriškėjimo istorijas apdainuoti skaudžiose ar net piktose dainose, kurias mėgo ištisos minios, leido jam tapti savotiška metafora, parodančia, kaip roko kultūra gali suteikti prasmę tokiam išmušančiam iš vėžių procesui, kaip tapimui vyru.

Trijų minučių trukmės roko dainos, kurias šimtus kartų groja radijo stotys, vaizduoja suaugusiųjų gyvenimo prieštaringus troškimus bei netikrumus. Tačiau kai šias dainas dainuoja charizmatiškas dainininkas, efektas - stulbinantis.

"Tai yra užfiksuota magiška akimirka, - sakė T. Riley's, apibūdindamas gerą roko dainą. - Tai yra trys minutės, kurios išreiškia požiūrį į pasaulį. Tai didžiulė susikristalizavusi patirtis, kupina prasmės".

Tačiau, nepaisant teigiamos pusės, T. Riley's pripažįsta, kad jo teorija gali susilaukti ir kritikos. Neretai dainininkai vartoja alkoholį, narkotikus ar smurtauja. T. Riley'io nuomone, taip atsiskleidžia žvaigždžių "noras įgauti patirties".

Žavėdamasis velionio Kurto Cobaino pikta pramogų verslo ir šlovės parodija, T. Riley's pripažįsta, kad K. Cobaino žmona Courtney Love neseniai užvirė ją pačią pražudysiantį "problemų uraganą" dėl kaltinimų narkotikų vartojimu bei užpuolimu.

M. Jaggerio "asmeninis gyvenimas nebuvo pavyzdinis", tačiau T. Riley's sako, jog jo dainos apie moteris yra sudėtingos ir švelnios, priešingai jo elgesiui su moterimis realiame gyvenime.

"Aš norėjau parašyti knygą apie tai, ką aš laikau pavyzdžiu, analizuodamas dainų tekstus. Taip, yra dainininkų, kurių žmogus nenorėtų laikyti sau pavyzdžiu, tačiau jų dainos pasakoja visiškai priešingą istoriją, kuri yra tikresnė už patį dainininką", - mano T. Riley's.

Jo teigimu, per praėjusius penkiasdešimt metų JAV kino filmai ir televizija taip pat vijosi rokenrolo kultūrą, tačiau "neperėmė jos dvasios". "Vienintelė išimtis - televizijos serialas "Seksas ir miestas", kuris atvirai plėtoja seksualumo temą, - mano T. Riley's. - Tačiau ši tema jau gyvavo J. Mitchell albumuose bei "Rolling Stones" įrašuose prieš 30 metų".