Tyrime dalyvavo 164 vyriškiai, kurių amžius svyravo nuo 21 iki 35 metų ir kurie išgėrinėdavo tik kompanijose ar vakarėlių metu. Prieš tai nustačius kiekvieno jų pykčio valdymo laipsnį, tyrimo dalyviai gavo dozę alkoholio arba placebo (placebas – vaisto pakaitalas, farmakologinės vertės neturintis, bet organizmui nekenksmingas preparatas, pacientui duodamas psichoterapijos tikslais arba tiriant naujų vaistų veiksmingumą) ir buvo testuojami laboratorijoje.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog tie vyrai, kurie sunkiai valdo savo emocijas, paveikti alkoholio, tapo agresyvesni. Tarp „ramiųjų“ tyrimo dalyvių padidėjusios agresijos ar nepagrįsto susierzinimo nepastebėta.
„Ši studija - tai akivaizdus įrodymas, jog būtent alkoholis dažnai yra išprievartavimų, žmogžudysčių ir įvairių sužalojimų kaltininkas. Paveikti alkoholio vyrai smurtauja ir savo šeimose“, - kolegos išvadas komentavo psichologijos ir psichiatrijos profesorius Robertas O. Pihlas.
Jis pridūrė, kad nors visuomenei pavojinga nevaldomo pykčio ir alkoholio sąveika seniai yra žinoma, tai vis dėlto ignoruojama. Tokią situaciją jis sieja su iškreiptu žmonių supratimu apie alkoholio poveikį. Pasak O. Pihlo, tokios studijos kaip ši, nors ir pamažu, padeda visuomenei suvokti, koks pažeidžiamas ir kartu pavojingas yra išgėręs žmogus, o alkoholis jį ne tik nekaltai atpalaiduoja, bet gali paversti nevaldomu smurtautoju.
