Dar 1955 m. šviesaus atminimo profesorius Adolfas Damušis nupirko 260 ha žemės Mičigano valstijoje (JAV) ir čia įkūrė stovyklavietę, pavadintą "Dainavos" vardu. 1957-ųjų liepą į "Dainavą" susirinko pirmieji stovyklautojai. Iki šiol ten vyksta jaunųjų ateitininkų, moksleivių ateitininkų, studentų, šeimų, mokytojų, šokių kolektyvų, Lietuvių fondo, lietuvių kilmės, bet lietuviškai nekalbančių vaikų stovyklos.
Atkūrus ateitininkų organizaciją Lietuvoje, pasitelkus išeivijos ateitininkų patirtį, jaunųjų ateitininkų stovyklos pradėtos organizuoti Berčiūnuose, netoli Panevėžio esančioje ateitininkų stovyklavietėje.
Nuo birželio 27 dienos iki liepos 30 dienos vyks net trys pamainos po 10 dienų. Organizatoriai ir vadovai pasistengė, kad kiekviena diena būtų prasminga, kad stovyklautojai galėtų ne tik pailsėti, bet ir gauti žinių, tobulėti dvasiškai, stiprėti fiziškai. Programoje atsispindi pagrindiniai ateitininkų principai - katalikiškumas, visuomeniškumas, inteligentiškumas, šeimyniškumas, tautiškumas.
Vadovais stovykloje dirba jauni žmonės, kurių dauguma patys būdami moksleiviais stovyklavo Berčiūnuose. Šiais metais į stovyklų rengimo programą įsitraukė ir Karo akademijos kariūnai, nutarę skirti savo atostogų dalį darbui su vaikais.
Ateitininkai - katalikiška jaunimo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius - sendraugius. Ateitininkų federacija buvo įkurta 1911 metais. Ypač gilų pėdsaką Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime ateitininkai paliko tarpukario laikais. Organizacijai priklausė tokios asmenybės, kaip rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, filosofai Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina, valstybės veikėjas Pranas Dovydaitis. Dėl sovietų okupacijos iš Lietuvos pasitraukę ateitininkai veiklą tęsė išeivijoje. 1989 metais Ateitininkų federacija buvo atkurta Lietuvoje.
Federacijai priklauso per 2000 narių, veikia apie 100 organizacijos padalinių.