Nereikia užmiršti, kad prie jos prisijungs ir kai kurie vienmandatėse apygardose išrenkami politikai. Šios partijos sekmadienį gavo beveik pusę visų balsų. Tai galėtų užtikrinti ne mažiau kaip 40-45 daugiamandačių vietų. Darbiečiams koją gali pakišti vienmandatės apygardos, kur mažai žinomiems kandidatams gali nepakakti V.Uspaskich paramos. Tačiau šią problemą galima išspręsti, iškeliant konkrečioje apygardoje žinomus žmones.
Negalima atmesti galimybės, kad Darbo partija ir socdemai sudarys koaliciją. Juk socdemams po Č.Juršėno pralaimėjimo partijos lyderio problema tapo kaip niekada aštri. Apskritai, po šios pergalės “tradicinės” partijos turės pripažinti V.Uspaskich ir bandyti su juo tartis. Dar įdomiau, kad po sekančių dviejų rinkimų (prezidento ir Seimo) gali atsitikti taip, kad visa valdžia priklausys Darbo partijos koalicijai. Juk V.Adamkaus galimybės antrame ture yra mažesnės nei tikėtasi. Jei taip atsitiktų, tai pirmą kartą per visą šios Respublikos istoriją valdžia būtų sukoncentruota vienos koalicijos rankose.
Antra, mintis, kad, esant mažam rinkėjų aktyvumui, daugiau ateina dešiniųjų partijų rinkėjų, buvo paneigta. V.Adamkus šiame pirmame ture gavo mažiau balsų nei prieš pusantrų metų. Galima manyti, kad dalis jo rinkėjų balsavo už P.Auštrevičių, tačiau rinkėjų, balsavusių už netradicines partijas, vis viena buvo labai daug. Taigi, po praėjusio V.Adamkaus pralaimėjimo skambėjusi mintis, kad tai atsitiko tik todėl, kad jo rinkėjai buvo įsitikinę pergale ir todėl nebalsavo, buvo klaidinga.
Trečia – A.Zuoko ir liberalcentristų žvaigždė leidžiasi. Per savivaldybių tarybų rinkimus Vilniuje liberalai ir centristai kartu gavo daugiau nei trečdalį balsų. Šį kartą - tik 17 proc. ir vos vos aplenkti konservatoriai. Darbo partijai pralaimėta netgi Kaune ir Klaipėdoje. O kai kurios centristams ar liberalams kažkada priskirtos apygardos – Rietavas, Kalvarijos, Varėna, Elektrėnai – nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Ketvirta – smarkiai subliuško po R.Pakso sėkmės propaguotas įsitikinimas, kad reklama gali viską. Konstruoti politinę tikrovę gali tik tie, kurie išties suvokia psichologines rinkėjų nuostatas. O tiesioginės geresnio gyvenimo vilties nesuteikiantis kandidato įvaizdis gali patraukti tik tuos rinkėjus, kurie “Fantą” geria dažniau nei kartą per mėnesį. P.Auštrevičius pralaimėjo, nes į rinkimus ėjo ir kampanijos metu elgėsi ne kaip tą viltį suteikiantis ir mylėti priverčiantis politikas, o kaip racionalus valdininkas. Rinkėjai taip pat yra įsimylėję į R.Paksą, tačiau ne todėl, kad jis jaunas, gražus, gerai rengiasi, o todėl, kad jis juos apgins ir įves tvarką. Kandidato asmeninės savybės yra tik tai, kas sustiprina tariamas dalykines savybes. Todėl, norint tapti “vilties prezidentu”, reikia sugebėti tą viltį konstruoti.
Penkta – R.Paksas gyvas. Atrodė, kad sąlygos yra maksimaliai nepalankios. Tačiau pakako kelių žodžių ir Telšiai bei pusė Žemaitijos balsavo už tą, kuri pažadėjo sugrąžinti R.Paksą į politinį gyvenimą. Kita vertus, libdemai gavo kiek mažiau nei 7 proc. balsų, tai lyg ir parodo, kad palaikymą K.Prunskienei nulėmė ne tik R.Pakso žodžiai, bet ir politikės pozicija viso skandalo metu. Ji vienintelė sugebėjo išnaudoti šią istoriją ir padidinti savo gerbėjų būrį.
Antro turo akivaizdoje yra svarbu suvokti, ar R.Pakso bei V.Uspaskich parama padėtų šiai kandidatei, ar visi rezervai jau išnaudoti. Bet kokiu atveju galima laukti šių trijų politikų sąjungos.
Šešta - dauguma Lietuvos rinkėjų yra kairieji – trokšta valdžios globos ir balsuoja už tuos, kurie socialinėje srityje daugiausiai pažada. Valdančios partijos, nepaisant visų pastangų, dar nei karto nesugebėjo išlikti valdžioje po rinkimų. Socdemai padarė išties daug, kreipdami visą Lietuvą į socialdemokratines vėžes. Tačiau rinkėjai nusisuko ir panašu, kad socdemai panašėja su konservatoriais – abi partijas subūrė rinkėjų grupė, kuri už jas balsuoja, nepaisant visko.
Septinta – skandalas ir sumaištis visuomenėje naudingiausias buvo V.Uspaskich. Jo partija, o tiksliau jis vienas, sugebėjo pasiimti klaidžiojantį ir pasimetusį R.Pakso rinkėją. Jeigu R.Paksas būtų vadovavęs ilgiau ir nebūtų konfliktavęs su kitomis valdžios šakomis, rinkėjai būtų labiau išsibarstę. Šiuo požiūriu R.Pakso pašalinimas iš posto tik suteikė galimybę atgimti jo propaguotam politikos stiliui kitame asmenyje. Darbo partija buvo sukurta prieš devynis mėnesius. Faktas, kad ji gavo trečdalį rinkėjų balsų rodo, kad kažkas mūsų valstybėje serga. Arba pati valstybė ir tradicinės partijos, arba nemaža dalis rinkėjų – piliečių.