Pusantro mėnesio po to, kai Lenkija įstojo į Europos Sąjungą, ir metai po istorinio referendumo dėl narystės šiame bloke rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas - apie 20 procentų.
Politikus nuvylė toks rinkėjų abejingumas - jų aktyvumas buvo mažiausias nuo komunixmo žlugimo Lenkijoje. Rinkimai į Europarlamentą šioje šalyje, kaip ir kitose ES valstybėse, virto protesto prieš valdžią balsavimu. Pasak Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio (Aleksandro Kvasnevskio), tai rodo, jog šalyje dar nesubrendo pilietinė visuomenė.
Lenkijos vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį iki 7 valandos ryto įvertinusi 60 proc. apylinkių rezultatus paskelbė, jog rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo Pilietinė platforma, surinkusi 23 proc. balsų. Ji Europarlamente turės 15 savo atstovų.
8 proc. rinkimų barjerą įveikė dar 6 partijos. 10 deputatų Europarlamente turės euroskeptiška ultrakatalikiška Lenkijos šeimų lyga, 8 - skandalais garsėjanti ūkininkų profesinė sąjunga "Savigyna", 7 - "Įstatymas ir teisingumas", po 6 - Kairiųjų demokratų ir Darbo sąjungų koalicija ir Valstiečių sąjunga, 4 - Laisvės sąjunga.
Proeuropietiška centro dešiniųjų Pilietinė platforma šį kartą surinko dvigubai daugiau balsų nei per 2001 metų visuotinius rinkimus.
Kairiųjų demokratų sąjunga (KDS) pasirodė prasčiausiai iš visų 25 ES šalių valdančiųjų partijų. Jos vadovai stengėsi laikytis ramiai ir teigė, kad rezultatai yra geresni, nei buvo galima prognozuoti pagal kai kurias visuomenės apklausas. Po dvejus metus trunkančių nesąžiningumo skandalų, prastų reformų ir didelio nedarbo KDS ketina siekti parlamento paramos naujajam premjerui Marekui Belkai, kurio vyriausybės šį mėnesį laukia deputatų balsavimas dėl pasitikėjimo.
Jei kairiųjų prezidento remiamas M.Belka pralaimės balsavimą dėl pasitikėjimo, šalyje rugpjūčio mėnesį turės įvykti pirmalaikiai rinkimai. Kitu atveju jie įvyktų šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje.
"Šie rezultatai nėra priežastis rengti pirmalaikius parlamento rinkimus", - visuomeninei televizijai sakė A.Kwasniewskis.
Rinkimai į Europarlamentą taip pat buvo didelė nesėkmė "Savigynos" lyderiui populistui Andrzejui Lepperiui (Andžejui Leperiui), kuris vos prieš kelis mėnesius buvo populiariausias politikas.
Balsavimo rezultatai rodo, kad M.Belka neturės daug galimybių manevruoti per šį savaitgalį įvyksiantį ES viršūnių sutikimą, kurio metu norima susitarti dėl pirmosios bloko konstitucijos. Opozicinės partijos, tarp jų - proeuropietiški centristai, nori, kad M.Belka nesutiktų su dabartiniu konstitucijos projektu, nes jame numatytos mažesnės Lenkijos balsavimo teisės ES, nei buvo susitarta sudarant Nicos sutartį.
Lenkijoje į Europos parlamentą buvo renkami 54 deputatai. Galutiniai rinkimų rezultatai bus paskelbti pirmadienį vakare.
Teisę dalyvauti Europos parlamento rinkimuose Lenkijoje, kuriuos surengti kainavo 77 mln. zlotų, turėjo 29,8 mln. rinkėjų.