Ar Vokietija taps emigrantų, ypač nekvalifikuotų darbininkų, svajonių šalimi? Auganti ekonomika, mažas nedarbo lygis žadėtų geras perspektyvas, bet dėl kalbos barjero, drausmingos darbo rinkos skalsesnės duonos paieškos mūsų tautiečiams bus sunkiau. Tačiau šalies darbdaviams turėtų būti neramu dėl išvykstančių išsilavinusių ir patyrusių darbuotojų. Atrodo, kad vokiečiai juos vilios gerais pasiūlymais.
Žada giežčiau tikrinti
Vokiečiai skaičiuoja, kad nuo gegužės pradžios panaikinus darbo jėgos judėjimo apribojimus į jų šalį kasmet atvyks dirbti 100–140 tūkst. naujų darbininkų iš Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Vengrijos ir Baltijos šalių.
Vokiečiai pabrėžia, kad laukia išsilavinusių darbuotojų. Krizės metais Vokietijoje trūko medikų, slaugytojų, informacinių technologijų specialistų, inžinierių. Šiems specialistams pirmiausia ir skirtas Vokietijos darbo rinkos viliotinis. Štai bavarai jau pradėjo internetu kviesti inžinierius ir kitų techninių profesijų atstovus. Didelė darbo vietų pasiūla slaugos paslaugų srityje.
Tačiau atrodo, kad vokiška drausmė nebus saldi lietuviams. Vokietijos darbo ministrė Ursula fon der Lejen pareiškė, jog bus griežčiau tikrinami statybų, gastronomijos, sveikatos apsaugos sektoriai, kad būtų deramai registruojami darbuotojai ir užtikrinta minimali alga.
Viešosios politikos ir vadybos instituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis prognozuoja, kad į naują darbo rinką gali patraukti 4–6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Emigrantų skaičių gali padidinti dabar Vokietijoje dirbančių tautiečių legalizavimasis.
Ž.Martinaičio teigimu, Vokietija gali būti patraukli vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mokėsi vokiečių kalbos ir anksčiau nesiryžo emigruoti į Angliją, Airiją, Skandinavijos šalis dėl anglų kalbos barjero.
Slaugytojai kraunasi lagaminus
Manoma, kad į Vokietiją užsidirbti trauks nemažai slaugytojų. Šioje šalyje didelė bendrosios praktikos ir slaugytojų paklausa, o Lietuvoje per pastaruosius metus šių darbuotojų darbo sąlygos suprastėjo. Nemažai jų atleista, sumažėjo atlyginimai, išaugo darbo krūviai.
Kai kur slaugytojai jau pradėjo ruoštis emigracijai. UAB „Kalba.lt“ Šiaulių filialo vadovė Diana Veblauskienė teigė, kad pastaruoju metu jų įstaigoje suformuota vokiečių kalbos pradmenų besimokančių moterų grupė. Pramokti užsienio kalbos, specifinių medicinos, slaugos terminų panorusios šiaulietės ketina Vokietijoje teikti slaugos paslaugas.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė viliasi, kad vis dėlto daug slaugytojų neišvažiuos iš šalies. LSSO duomenimis, pernai į užsienį išvyko per 30 slaugytojų.
„Lietuvos slaugytojų amžiaus vidurkis – apie 50 metų. Žmonės galvoja ne apie emigraciją, o pensiją. Užsienis pavilios mokslus baigusį jaunimą. Slaugytojai ruošiami pagal naujas mokymo programas, kurios atitinka ES direktyvų reikalavimus, todėl įgyti diplomai tinka Europos darbo rinkai. Gaila, kad paruoštiems specialistams nesudaromos sąlygos dirbti savo šalyje“, – apgailestavo D.Margelienė.
LSSO prezidentė perspėjo, kad emigruoti susiruošę darbuotojai neturėtų tikėtis lengvesnės duonos. „Slaugytojo profesija – viena iš sunkiausių, todėl jų visose šalyse trūksta. Emigrantams tenka sunkiausi darbai, nes vietiniai darbuotojai renkasi lengvesnius“, – aiškino D.Margelienė.
Gydytojams kalba netaps barjeru
Vokietijos gydymo įstaigos turėtų sulaukti ir šalies gydytojų. Ar daug jų norės darbuotis šioje šalyje, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovo Liutauro Labanausko žodžiais, priklausys nuo jiems sudaromų sąlygų.
„Patraukliausias variantas, kai galimi trumpalaikiai kontraktai. Tai yra, kai sudaromos sąlygos nenutraukti darbo Lietuvoje ir darbuotis užsienyje. Taip dabar dirba gydytojai Norvegijoje, Švedijoje. Jei reikėtų įsipareigoti metams ar daugiau, gydytojams tektų išvažiuoti ten gyventi“, – sakė LGS prezidentas.
Anot L.Labanausko, blaškytis tarp dviejų šalių darboviečių nėra lengva, tačiau geri atlygiai atperka vargus. „Dalis gydytojų tikrai važiuos, nes per kokias dvi savaites užsienyje užsidirba tiek, kiek Lietuvoje bemaž per pusmetį“, – tvirtino LGS prezidentas.
Vis dėlto L.Labanauskas teigė, kad į Vokietiją daugiau linkę važiuoti latviai, o lietuvius labiau traukia anglakalbės šalys. Tačiau, jo manymu, vokiečių kalba neturėtų tapti barjeru. Kai kurie specialistai, pvz., radiologai, anesteziologai, gali išsiversti kalbėdami angliškai ir pramokę šios šalies kalbos pradmenų.
Laimės ieškos statybininkai
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas neabejoja, kad Europos didžiausios ekonomikos šalyje rankoves atsiraitos nemažai statybininkų.
Darbdaviai nuogąstauja, kad maži atlyginimai, didelė šio sektoriaus konkurencija vidaus rinkoje į netolimą šalį pirmiausia išgins kvalifikuotus statybininkus, kurių stinga ir vietos statybų įmonėms. Nemažai jų per krizę patraukė į Angliją, Airiją, Skandinavijos valstybes.
LSA vadovo manymu, emigracija taip negundytų, jei iki 2 500–4 500 litų išaugtų statybininkų atlygiai. Bet kol kas to neverta tikėtis, nes įmonės esą neišgali tiek mokėti.
„Įmonių atstovai sako, kad padaugėjo užsakymų, statybų vietose matome vieną kitą bokštinį kraną, bet didelio pagyvėjimo statybų sektoriuje nėra. Pernai šis sektorius dar smuko 5,5 proc., o 2009 metais – net 48 proc. Šių metų statistinių duomenų dar neturime“, – tvirtino A.Šeštakauskas.
Pasak LSA direktoriaus, Vokietijos rinka statybininkams nėra svetima. Joje bandė įsitvirtinti ir statybų firmos.
IT darbuotojai išgraibstomi
Asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio teigimu, emigracijos nuotaikos kol kas nesklando informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Aukštos kvalifikacijos specialistams darbo sąlygos esą neblogos ir Lietuvoje.
„IT darbuotojams pavilioti turi būti labai stiprus motyvas. Ir ateityje jų paklausa mūsų šalyje tik didės“, – įsitikinęs A.Plečkaitis.
Asociacijos atlikto tyrimo prognozėmis, ateityje IT darbuotojų pasiūla atsiliks nuo paklausos. Anot „Infobalt“ inovacijų vadovo, dabar per metus į rinką išleidžiama apie 3 000 jaunų IT (kartu su elektros inžinieriais) specialistų. O po trejų metų rinką papildys tik 2 000 IT specialistų.
Profsąjungos laiko algų lygį
Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž.Martinaitis sako, kad emigrantams įsitvirtinti Vokietijoje gali būti sunku ne tik dėl kalbos barjero, bet ir dėl darbo rinkos specifikos.
Nors šioje šalyje nedarbo lygis mažiausias per pastaruosius dešimtmečius, čia vertinami ilgalaikiai darbo santykiai.
Emigrantus vilioja kur kas lankstesnė Anglijos, Airijos darbo rinka, kur didesnė darbuotojų kaita.
Anot Ž.Martinaičio, vokiečiai neturėtų nuogąstauti, kad užplūdus emigrantams gali mažėti darbo atlygiai. „Vokietijoje daugelyje sektorių, ypač gamybos, dėl darbo užmokesčio su darbdaviais sudera profsąjungos. Jei atlyginimai ir smuktų, tai tuose sektoriuose, kur profsąjungos turi mažesnę įtaką“, – aiškino analitikas.
Dar sunku nuspėti mastą
Romas Lazutka, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Emigracija suaktyvės ir jau dabar aktyvėja, bet dar sunku spėti apie jos mastą. Juk kažkada nenumanėme, kad lietuviai važiuos į Ispaniją. Vokietija yra arčiau, nedarbo lygis joje mažas, be to, mažiau emigrantų. Tačiau žmonės drąsiau važiuoja ten, kur jau yra įsikūrusių giminių, pažįstamų. Emigracijai turės įtakos situacija mūsų šalyje ir pačios Vokietijos veiksmai. Jei vokiečiai stengsis integruoti emigrantus, organizuos kalbos kursus, patrauks daugiau žmonių, nes be kalbos mokėjimo būtų sunkiau įsitvirtinti Vokietijoje, kur mažiau šešėlinio verslo. Kita vertus, jei gerės ekonomika mūsų šalyje, atsiras daugiau darbo vietoje.
Neteksime geriausiųjų
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė
Situacija mūsų šalyje nėra gera, tad žmonės tikrai važiuos. Tačiau ne tiek, kiek į Angliją, Airiją. Vokietija netaps patraukli nekvalifikuotiems specialistams. Pirmiausia dėl kalbos barjero, nes ji ir darbininkams čia reikalinga, ir dėl drausmės darbo rinkoje. Bet akivaizdu, kad neteksime geriausių darbuotojų, nes vokiečiai aiškiai įvardija, kokių specialistų jiems reikia. Tokiems pritraukti bus pasitelkti geri pasiūlymai.