Mitas Nr. 1: Po gegužės 1-osios lietuviai Anglijoje priversti dirbti už pusę kainos.

Saulius Budinas: Tai bene dažniausiai akį ir ausį rėžiantis gandas apie tai, jog darbdavys pasirenka samdyti lietuvį ar kitą emigrantą iš Rytų Europos su tikslu mokėti perpus mažiau. Realybė yra kitokia: jei dirbi staliaus darbą, gauni staliaus atlyginimą – tiek būdamas britas, tiek lietuvis. Žmonės pretenduoja į tam tikras darbo vietas, kuriose patys britai nemėgsta dirbti, tačiau jei skelbime paskelbta, jog bus mokama, tarkime, 5 svarai už valandą, iš esmės tas pats atlygis bus mokamas tiek ukrainiečiui, tiek bulgarui ar italui, tiek lietuviui. Paprastai į šiuos menkai apmokamus darbus pretenduoja tie, kas dėl kalbos, išsilavinimo ar kitų priežasčių negali įsidarbinti į geriau apmokamus darbus.

Tomas Lapkauskas: Tarp gerai uždirbančių stalių ar mūrininkų lietuviai užima labai stiprias pozicijas, jie turi gero, patikimo darbuotojo vardą – energingiausiai griebiasi tikslo ir greičiausiai jį pasiekia. Kita stiprų būdą turinti tauta ir gana stipri bendruomenė Didžiojoje Britanijoje – bulgarai. Jie žymiai anksčiau nei lietuviai ar lenkai ėmė kurtis šioje šalyje, yra daug labiau integravęsi į visuomenę.

Kadangi suteikiame įvairias paslaugas atvykėliams (tarp jų - mokesčių sugrąžinimo ar buhalterinės apskaitos), akivaizdžiai pastebime, kad lietuviai būna uždirbę žymiai daugiau nei rusai ar ukrainiečiai (su retomis išimtimis).

Papildoma informacija:

Minimalus darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje (patvirtintas 2003-ųjų spalio 1 d.): suaugusiiems (22 m. ir vyresniems) - £4.50 už valandą, jaunuoliams (-ėms, 18-21 m.)- £3.80 už valandą. Šių metų spalio 1 d. įsigalios nauji tarifai: suaugusiems (22 m. ir vyresniems)- £4.85 už valandą, jaunuoliams (-ėms, 18-21 m.) - £4.10 už valandą. Naujovė, įsigaliosianti 2004 m. spalio 1 d.: minimalus užmokestis paaugliams (16-17 m.) - £3.00 už valandą.

Šaltinis: Prekybos ir Pramonės Departamentas, http://www.dti.gov.uk

Mitas Nr. 2: Didžiojoje Britanijoje labai trūksta IT specialistų.

Tomas Lapkauskas: IT specialistų Didžiojoje Britanijoje gausu, ir naujai atvykusiam lietuvaičiui surasti IT darbą labai sudėtinga. Į mūsų firmą kreipėsi mažiausiai 30 IT specialistų, turėjusių gero profesionalo vardą savo šalyje, bet nesugebėjusių įsidarbinti JK. Manyčiau, didele kliūtimi iki Lietuvai įstojant į ES buvo griežti vizų reikalavimai, o kaip situacija pasikeis artimiausiu metu, sunku prognozuoti.

Papildoma informacija:

Kompanijos “e-Skills UK” atlikta apklausa parodė, jog Didžiojoje Britanijoje IT darbuotojai neturi pakankamai žinių atlikti savo darbą. 2003-aisiais metais 57% firmų vadovų abejojo savo IT darbuotojų sugebėjimais, kai metais anksčiau, 2002-aisiais, tokių darbdavių tebuvo 46%.

Mitas Nr. 3: Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje įgytas išsilavinimas bus pripažįstamas kaip lygiavertis.

Tomas Lapkauskas: Didžiojoje Britanijoje į mokslo baigimo diplomus žiūrima daug dėmesingiau nei bet kur kitur. Pateikus britui darbdaviui lietuvišką aukštojo mokslo baigimo pažymėjimą, pirmiausiai reikia tikėtis, kad jis žinotų, kur ta Lietuva yra! Deja, dviejų rankų pirštų pakaktų suskaičiuoti man žinomus žmones, dirbančius JK kompanijose. Pagrindinė sąlyga gauti aukštas pozicijas gerai apmokamame darbe – būti baigusiam Jungtinės Karalystės mokymo įstaigą. Lietuvai įstojus į ES, ši situacija turėtų palaipsniui keistis.

Mitas Nr. 4: Lietuvai tapus ES nare Didžiojoje Britanijoje dirbantys lietuviai bus vertinami geriau.

Saulius Budinas: Lietuvai būtina gerinti savo įvaizdį Didžiojoje Britanijoje. Pirmą savaitę po Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą teko stebėti gausybę TV reportažų apie dešimtį naujokių šalių. Bendrame kontekste Lietuva ryškiai nesužibėjo. Čekijai, netgi Estijai buvo skirta daugiau dėmesio. Keista, bet netgi apie Bulgariją, kuri nėra ES sudėtyje, kalbama daug intensyviau kaip apie puikią šalį investicijoms ir pan.

Tomas Lapkauskas: Beje, pirmomis gegužės dienomis į mūsų firmą pasipylė skambučiai iš daugumos televizijų (GMTV, kt.), periodinių leidinių („Evening Standard“, kt.) su prašymais atsakyti į ilgiausius sąrašus klausimų (kiek šalyje gyvena lietuvių, kiek planuoja per artimiausius 3 mėnesius atvažiuoti ir pan.) Kiek galėjome ir buvome kompetentingi, atsakėme. Tačiau problema aiški: kas turėtų ir privalėtų atlikti įvaizdžio kūrimo arba informacijos skleidimo funkciją?

Papildoma informacija:

Balandžio pabaigoje laikraštis “Evening Standard” paskelbė savo tyrimo duomenis:

ES šalis naujokėDarbai, kurių imsis atvykusieji (arba ką veiks)Gyvenamoji vieta BritanijojeImigrantų kiekis iki įstojimo į ES
ČekijaAu pair, statybos, sveikatos apsaugaŠiaurinis Londonas (Hampstead), BirmingemasDuomenų nėra
SlovakijaStatybos, sveikatos apsaugaLondonas30,000
KiprasDarbai teisės, buhalterijos srityse, studijosŠiaurinis Londonas.350,000
LatvijaŽemės ūkio darbai, statybos, aptarnavimo paslaugos (viešbučiai, maitinimo įstaigos), vaikų priežiūra, ITLondonasKeletas tūkstančių
EstijaStatybosŠiaurinis Londonas (Tottenham, Highbury), Bredfordas2,000
LietuvaSveikatos apsauga, statybosRytinis Londonas (East Ham, Stratford)Daugiau nei 50,000
VengrijaSveikatos apsauga, finansaiLondonasKeletas tūkstančių
MaltaIT, autobusų vairavimas, pervežimo paslaugosLondonas ir Eseksas40,000
LenkijaStatybos, aptarnavimas, sveikatos apsaugaVakarų Londonas, Britanijos šiaurė500,000
SlovėnijaSveikatos apsauga, studijosNėra duomenų1,500

Mitas Nr. 5: Didžiojoje Britanijoje sunku užsidirbti.

Saulius Budinas: Pvz., statybų darbininkams darbo užmokestis gali būti apskaičiuojamas dviem būdais: už valandas („daywork“) arba už atliktą darbą („pricework“). Minimalus „leiboriaus“ atlyginimas prasideda nuo 5 svarų per valandą, tačiau geras specialistas, su darbo patirtimi, kalbos žiniomis gali uždirbti ir 1000 svarų per savaitę (gavęs gerą „pricework“ tarifą).

Mitas Nr. 6: Moterims sunkiau rasti darbą, jos paprastai mažiau uždirba.

Saulius Budinas: Galiu patvirtinti, jog moteriai imigrantei užsidirbti Didžiojoje Britanijoje yra žymiai sunkiau nei vyrui. Viena iš priežasčių ta, jog skiriasi Anglijos ir Lietuvos supratimas apie „moteriškas“ specialybes. Tarkime, Lietuvoje tipiškai „moteriška“ virėjos, kulinarės profesija Didžiojoje Britanijoje yra priskiriama vyrams! Prestižiškesniuose restoranuose padavėjai, barmenai taip pat yra vyrai, taigi moterims lieka itin mažas darbo pasirinkimas (valymo paslaugos, vaikų priežiūra).

Tomas Lapkauskas: Beje, jau yra ne viena moteris, nutarusi dirbti dažytojos darbą. Dar neseniai tai buvo retenybė, tačiau šiuo metu toks pasirinkimas populiarėja.

Mitas Nr. 7: Geras savo srities specialistas darbą Britanijoje lengvai suras.

Tomas Lapkauskas: Paneigti ar pripažinti šį mitą galima tik atsižvelgus į konkretaus žmogaus anglų kalbos žinias, amato ar profesijos įgūdžius bei – sutikime - pažįstamų ratą.

Saulius Budinas: Pagal efektyvumą išskirtume tris darbo paieškos būdus: 1) Asmeninė rekomendacija, kai bičiulis parekomenduoja savo esamoje ar buvusioje darbovietėje; 2) Paieška per įdarbinimo agentūrą; 3) Skelbimai leidiniuose, skelbimų lentose, ir pan.

Mitas Nr. 8: Po gegužės 1-osios palengvėjo įsidarbinimo procesas.

Saulius Budinas: Teoriškai – taip, jau nebereikalinga oficiali viza norint dirbti. Tačiau įvesta naujovė - darbuotojų registracija - vis dar neretai baigiasi kurioziniais atvejais. Į mus kreipėsi ne vienas lietuvaitis, teigiantis, jog jo nenorima priimti į darbą, kol jis neturi registracijos dokumento, nors iš tiesų registruotis jis privalo tik po to, kai įsidarbina. Tebesame pereinamajame etape, kai ne kiekvienas darbdavys žino imigracinius pokyčius.

Mitas Nr. 9: Lietuviai nieko neuždirbę greitai grįžta į Lietuvą.

Tomas Lapkauskas: Žinoma, nieko neužsidirbusieji grįžta atgal į Lietuvą. Tačiau vertinant išaugusį būstui paskolą imančių lietuvių kiekį, turime teisę manyti, kad pinigų lietuvaičiai turi, nes vien minimalus pirminis įnašas siekia 15 tūkst. svarų, o į mūsų kompaniją per savaitę kreipiasi bent keletas rimtai nusiteikusių pirkėjų.

Mitas Nr. 10: Ilgėliau Britanijoje dirbantys ir gyvenantys lietuviai čia pasiliks gyventi visam laikui.

Tomas Lapkauskas: Įdomu tai, jog yra tam tikra kategorija lietuvių, kurie vis dar neatsisakę senos svajonės išvažiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Taigi Britanijoje įsigyjant nekilnojamą turtą ar įkuriant verslą tikimasi palengvinti sau kelią į išsvajotąją Ameriką.

Saulius Budinas: Motyvacija paprasta: išskyrus darbo ir gero uždarbio galimybes, negalėčiau pasakyti, jog lietuvaičiai yra sužavėti gyvenimo šioje šalyje būdu ir aplinka. Pasiilgstama erdvės, aukščio, gylio, gamtos, gero oro, erdvių namų – viso to jie tikisi gauti ir pasiekti JAV. Pagal pragyvenimo lygį ir standartus, spaudoje skelbtos statistikos duomenimis, pasaulyje pirmauja Kanada, antroje vietoje yra Australija, trečioje – Švedija, ketvirtoje – JAV, kai Didžioji Britanija patenka tik į 14 vietą. Žmogus ieško kur geriau: kas nenori didelio automobilio su galingu varikliu? Kas nenori krepšinio aikštelės prie namo ir baseino? Todėl labai tikėtina, kad tam tikrai grupei lietuvių Jungtinė Karalystė taip ir netaps nuolatiniais namais.