Dažniausiai emigrantai būna skolingi telekomunikacijų bendrovėms, bankams, komunalinių paslaugų įmonėms. Įsiskolinimai už ryšio paslaugas neretai susidaro asmeniui jau išvykus iš Lietuvos, nes keletą dienų vartotojas dar gali naudotis paslaugomis ir būdamas užsienyje. Bankams paprastai vėluojama mokėti paskolų įmokas arba klientas išleidžia kredito kortelės likutį ir nesiteikia grąžinti pinigų.
Telekomunikacijų bendrovės, bankai, komunalinių paslaugų įmonės paprastai neveda atskiros statistikos pagal skolininkų gyvenamąją vietą, o jei išsiuntus raginimą susimokėti skolą asmuo nereaguoja, jo duomenys keliauja skolų išieškotojams. Pastariesiems vis dažniau tenka sukti galvą, kaip surasti skolininką, kuris ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyko padirbėti į užsienį.
Paprastai asmenys skolininkais pripažįstami tuomet, kai vėluoja padengti skolą vieną mėnesį ir yra apie tai informuojami. Skolų išieškotojus tokios bylos paprastai pasiekia tuomet, kai skolą vėluojama sumokėti 60–90 dienų.
Išieško skolas nuo 500 eurų
„Populiariausios skolininkų buvimo šalys – Anglija, Airija, seniau buvo ir Ispanija. Akivaizdu, kad šįmet Vokietijai atvėrus darbo rinką, atsiras nemažai ir į šią šalį išvykusių skolininkų“, – prognozavo „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Pasak jo, remiantis statistiniais duomenimis, skolininkų užsienyje bumas turėjo būti praėjusiais metais, tačiau taip neįvyko. 2010 metais emigracijos kreivės šuolį lėmė ne fizinis asmenų išvykimas, o privalomo socialinio draudimo reikalai. Daugelis anksčiau išvykusiųjų tiesiog „legalizavosi“, kad nebūtų skolingi „Sodrai“.
Jeigu skolininkas gyvena užsienyje, „Creditreform Lietuva“ skolos išieškojimą perduoda atitinkamos šalies „Creditreform“ filialui.
„Deja, kai paslaugas atlieka kitų Europos šalių skolų išieškojimo agentūros, jos gerokai pabrangsta. Todėl iš užsienyje gyvenančių skolininkų realiai išieškomos sumos, kurios yra didesnės nei 500 eurų (1725 litų). Prasidėti su mažesnėmis skolomis neapsimoka finansiškai, nes mokestis už išieškojimą paprastai siekia 1 procentą nuo išieškotos sumos“, – kalbėjo S. Žilinskas.
Kitos mažos skolos „laukia“ skolininkų namuose – išieškojimo senatis yra 10 metų. Tačiau „Creditreform Lietuva“ vadovas pabrėžė, kad tai, jog šios skolos neišieškomos užsienyje, dar nereiškia, kad pavyks nuo jų išsisukti.
„Skolas galima prisiteisti, ieškoti registruotino turto, o pačios mažiausios skolos – nuo 1 iki 100 litų – laukia, kol iš skirtingų kreditorių jų susisumuos daugiau, o tuomet jau keliauja išieškojimui į skolininko buvimo šalį“, – kalbėjo S. Žilinskas.
Sprunka nepavykus verslui
Užsienyje užuovėją tikisi rasti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Skolų išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės „Airista“ teisininkė Rūta Kulikauskaitė keletą kartų narpliojo istorijas, kai po nenusisekusio verslo Lietuvoje įmonės savininkai (akcininkai, vadovai) tiesiog paliko „kabėti“ didžiules skolas, o patys išvažiavo į užsienį.
„Yra buvę atvejų, kai vadovas užrakina jau neveikiančios įmonės duris ir, palikęs didžiules skolas, išvyksta ieškoti laimės svetur. Taip jis laikinai lyg ir atsikrato „galvos skausmo“ dėl susikaupusių skolų, tačiau tik laikinai. Kreditoriams labai sunku surasti, iš ko išsiieškoti skolas. Kreipiantis į teismą bylos būna uždarytos, nes nėra kam įteikti teisminių dokumentų Lietuvoje. Tačiau tokiu būdu įmonės direktoriaus atsakomybė niekur nedingsta, priešingai, ji tik išauga ir gali būti prisiteisiama asmeniškai iš tokių paliktų įmonių vadovų“, – kalbėjo R. Kulikauskaitė.
Pasak jos, ankščiau ar vėliau emigrantai sugrįžta į Lietuvą arba oficialiai pradeda dirbti užsienyje, o tuomet galima pradėti vykdyti skolos išieškojimą.
Teisininkė prasitarė, kad jų praktikoje yra pavykę surasti tokius buvusius verslininkus užsienyje ir informuoti apie skolas bei supažindinti su atsakomybe.
„Žinant tikslią skolininko gyvenamąją vietą užsienyje, per teismus galima išieškoti skolą. Tikiuosi, kad laikui bėgant tikimybė išieškoti skolas iš užsienyje esančių skolininkų tik didės“, – vylėsi R. Kulikauskaitė
Kredito istorijoje – dėmė
Savitarnos sistemos manocreditinfo.lt projekto vadovas Marius Zaikauskas pataria ieškoti kitų sprendimo būdų, užuot bėgus nuo skolų.
„Jei praeityje asmuo dėl objektyvių priežasčių turėjo tam tikrų įsiskolinimų, tačiau greitai juos padengė – kredito istorija išlieka vis dar „gera“ ir žmogus nepatiria tų problemų. „Blogos“ kredito istorijos kaina – gyventojas netenka galimybės gauti tam tikrų paslaugų, jam skolinimosi kaina gerokai išauga, o dalis kreditorių apskritai gali užverti tam tikrą laiką duris ir nesuteikti kredito“, – pasekmes vardijo M. Zaikauskas.
Pasak jo, neretai pasitaiko, kad kreditoriams nepavyksta susisiekti su skolininkais, o visuomenėje susidariusi klaidinga nuomonė, jeigu apie skolas neinformuojama, vadinasi, jos dings ar bus pamirštos. Todėl gyventojams, turintiems nesumokėtų skolų, vertėtų jomis pasidomėti ir stengtis kuo greičiau padengti, nes nepadengtos pradelstos skolos tik auga – skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai.
Gali pakišti koją ir užsienyje
Retas palikęs skolų Lietuvoje pagalvoja, kad jos gali pakišti koją bandant įsitvirtinti užsienyje.
Pasak Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko dr. Arūno Teišerskio, vietiniai bankai ar paskolų bendrovės iš užsienio atvykusį žmogų priima kaip visišką naujoką, bet atlieka ir savo patikrinimus.
„Airijoje net banko sąskaitos ir kortelės gali negauti tol, kol neįrodysi, kad turi pakankamai pajamų – turi nuolatinį darbą, pastovią gyvenamą vietą ir t.t. Sunku pasakyti, kiek bendrauja įvairių šalių kredito įstaigos, bet čia veikia keletas veiksnių. Kadangi Lietuva jau keletą metų yra ES dalis, todėl jai galioja tam tikri bendri ES normatyvai. Be to, daug šiuolaikinių bankų yra tarptautinės verslo įmonės, turinčios filialus įvairiose šalyse, taigi jie gali turėti priėjimą prie tam tikrų duomenų“, – kalbėjo A. Teišerskis.
Kaip teigė Londone įsikūrusios buhalterijos ir mokesčių apskaitos įmonės „Eurobaltika“ vadovė Olga Jachimovič, Jungtinėje Karalystėje įrašas apie asmens skolas atsirastų tik tuo atveju, jei Lietuvos kreditoriai ar skolų išieškojimo įmonės kreiptųsi į vietines Anglijos įstaigas ir skolos būtų pripažintos pagal šios šalies sistemą.
„Mokesčių inspekcijos jau dabar bendradarbiauja tarpusavyje ir imasi drastiškų veiksmų, kad atgautų permokėtus mokesčius, kuriuos anksčiau melagingu būdų atsiėmė ar nesumokėjo Lietuvos piliečiai, gyvenę Jungtinėje Karalystėje. Anglijos mokesčių inspekcija pateikia paiešką Lietuvos valstybinei mokesčių inspekcijai, tuomet jau Lietuvoje imamasi veiksmų: užšaldomos banko sąskaitos, areštuojamas turtas, atskaičiuojama iš gaunamų pajamų ir t. t.“, – vardijo O. Jachimovič
Pasak jos, nors Lietuvos komunalinių paslaugų įmonės, telekomunikacijų bendrovės, bankai dėl per didelių administracinių kaštų kol kas neišieško skolų iš užsienyje įsikūrusių lietuvių, tačiau artimiausioje ateityje kreditorių duomenų bazė gali būti išplėsta pagal Europos Sąjungos direktyvas ir ją galės matyti visos ES šalys.