Jis pasakoja, kad megapolyje, kur susimaišę gyvena daugybės tautybių atstovai, dirbant būtina atsižvelgti į pacientų kultūrinius bei religinius ypatumus, pavyzdžiui Ramadano metu gydyti tik saulei nusileidus. P.Stučinskas taip pat giria savo pacientus lietuvius dėl jų gerų žinių bei įpročių prižiūrint savo bei atžalų dantis ir pastebi kiek pasenusius britų stomatologijos metodus.
- Pauliau, kai tarėmės dėl interviu, užsiminėte, kad į Lietuvą greitu metu neketinate vykti, nes nelabai ir traukia ten. Kodėl?
- Lietuvoje dar šalta... (juokiasi – aut.past.)
Atvykau į Didžiąją Britaniją prieš keletą metų, viduržiemį, kai Lietuvoje siautė sniego pūgos ir spaudė -25 C šaltis. Iš padebesių pamatęs žaliuojančius plotus ir tingią, pilką darganą maloniai nustebau.
Kai išvydau prie namų augančias palmes, išpuoselėtus parkus ir svarbiausia, mandagius žmones, supratau iš kokio posovietinio lagerio išvykau. Skamba žiauriai, bet užteko laiko ir pavyzdžių tam suvokti.
Tenka daug bendrauti su žmonėmis, gyvenančiais ne Lietuvoje daug metų, visi jie ilgisi Tėvynės, bet su laiku vis rečiau planuoja parvykimus, mažiau likę to jaunatviško entuziazmo grįžti „ant Joninių“, Kalėdoms, prie jūros... (nes neapsimoka, brangiau viskas gaunasi, per savaitę nespėji visų aplankyt, nespėji bėgiot į valiutos keityklą, per mažai lauktuvių parveži, o siaube – vaikai angliškai kalbasi, neduok die sustabdęs pareigūnas pamatęs anglišką vairuotojo pažymėjimą katučiu suplos, apspjaus, „magę“ pavogs, išvadins ir t.t.)
Į Lietuvą grįžtu dažnai, bet trumpoms savaitgalinėms kelionėms, per kurias vos spėji atlikti kelis svarbius reikalus ar aplankyti dar gyvus artimuosius, o su negyvais pabūni mintimis, kai leidiesi į oro uostą, iš oro tarp pušų bandai susekti artimųjų kapelius.
Baisiausia, ką pastebi grįžęs – tai ne garsiai išreklamuota tolerancijos ir pagarbos kitam stoka, homofobija ar visos kitos fobijos. Baisiausia – nuasmeninti žmonės, turintys lankstytis feodalui ir žemintis, kad išgyventų, ir būti žeminami, nebūdami tikri ne tik dėl ateities, bet ir šios dienos.
Įstatymų nepaisymas ir nepakaltinamumas Lietuvoje taip giliai įsišaknijęs, kad tai tapo beveik norma!
Gaila žmonių, kurie yra tapę priklausomais, vartotojais be pasirinkimo, statistiniais vienetais.
Negaila po vizito Lietuvoje nežinia kur ištirpusių pinigų ar susprogusio į dar vieną duobę kelyje rato. Tą atperka aplankyti žilagalviai artimieji, bet įsėdus į lėktuvą vakare palengvėja, atsidūsti, nes pagaliau NAMO - į Angliją.
- Vyrauja nuomonė, kad stomatologai ir Lietuvoje gerai gyvena. Kodėl išvykote į JK?
- Visą savo gyvenimą, vaikystę ir jaunas dienas praleidau Kaune, Žaliakalnyje, atostogaudavau Juodkrantėje, su pelėdomis ūbaudavau Raganų kalne. Sukūriau šeimą, daug dirbau, mylėjau savo darbą ir mane mylėjo, atrodė, kad niekas ilgai ilgai nesikeis.
Bet vieną dieną įvyko stebuklas – atsikėlus ankstų sekmadienio rytą ir į rankas paėmus laikraštį, akys užkliuvo už straipsnio apie likimo valiai paliktą į Lietuvą atvažiavusią grupę malajielių, atvykusių laimės ieškoti, ketinusių dirbti „laimės šalyje“, bet apgautų. Iš jų buvo paimti pasai, surinkti pinigai, o patys apgyvendinti pigiame hostelyje ir palikti likimo valiai be vilties. Sužinojau, kad visa tai vyksta XXI amžiuje, Europos Sąjungoje, Europos centre...
Jie badavo, nes nuturėjo nė skatiko ir nežinioje laukė pažadėtojo darbo, be pasų, be galimybės grįžti namo.
Nuvažiavau, šiaip ne taip susikalbėjome (interneto žodyne išmokau keletą žodžių jų egzotine kalba) ir jų vyriausiąjį nusivežiau į prekybos centrą. Į vežimėlius prikrovėme tiek maisto, kad vos pastūmėme juos.
Gerai, kad vairavau didelę mašiną, tą gėrį atvežėm alkaniems trisdešimčiai žmonių. Jų ašaros ir nuoširdi padėka man įsiminė ilgam...
Netikėtai kitą dieną gavau pasiūlymą atvykti į Londoną pabandyti padirbėti.
Tai man buvo staigmena! Apsisprendžiau tą pačią minutę – vykstu. Pamaniau, kad dar turiu galimybę kažką keisti, išbandyti kažką naujo, nes vėliau gali vienoje vietoje taip užsisėdėti, kad apkerpėsi ir būsi kaip vėžlys.
Nė kiek nesigailiu savo pasirinkimo. Svarbiausia mokėti peržengti per save, nepaisyti savojo ego ir nebijoti laužyti stereotipus. Didžiausias žmogaus priešas – tai jo ambicijos ir sustabarėję įsitikinimai, nenoras keistis ir tobulėti. Gyvenimas Londone man padėjo pažvelgti į gyvenimą kitaip, daug paprasčiau, be nereikalingo folkloro iš „balanos gadynės“.
- O kur stomatologo profesija laikoma prestižiškesne – Lietuvoje ar JK? Beje, jei lygintume profesiškai – kokie skirtumai, jei tokių esama, stomatologijos srityje JK ir Lietuvoje – kur labiau diegiamos naujovės, kaip skiriasi technologijos?
- Jeigu profesija ar darbas, kurį dirbi teikia malonumą ir jautiesi reikalingas - tau gyvenime labai pasisekė. Mediko profesija subtili ir preciziška. Tam reikia ne tik žinių, gebėjimų, bet ir žmogiškųjų savybių. Dirbdamas su žmonėmis, kurie tau patiki savo sveikatą, pirmiausia turi norėti jiems gero, sutelkti visas žinias ir patirtį ir duoti tai kas geriausia, kas padėtų sugrąžinti prarastas funkcijas ar išvaduoti iš varginančių skausmų, ar išgelbėti nuo užklupusių estetikos problemų. Tik būdamas žmogiškas ir mokėdamas įsiklausyti į pacientų norus ar išgyvenimus gali tinkamai diagnozuoti ir sudėlioti prioritetus gydymo plane. Į dantų gydytoją žmonės kreipiasi dėl įvairiausių problemų, turintys labai skirtingą burnos ertmės sveikatos būklę ir įvairią patirtį susijusią su odontologija. Įsigalėjęs mitas, kad senais senais laikas odontologijos kabinete gyveno baubas, o šiais laikas modernizacija ir technologinės naujovės padės išspręsti visas problemas lyg fėjos burtų lazdele mostelėjus. Norėtųsi...
Prieš šimtą metų žmonės eidavo pas kalvį išsitraukti danties ar pas barzdaskutį pagalbos.
Šiais laikais ligos tos pačios tik kitaip į jas žiūrima. Išsivysčiusiose šalyse dantų ligų profilaktika tiek pažengusi, kad turėti prastus dantis yra blogo tono ženklas. Tam įtaką daro viena už kitą gražesnės žinomų žmonių firminių dantų priežiūros priemonių TV reklamos, bendraamžiai, draugai. Turėti gražius, baltutėlius dantis, nepriekaištingą šypseną skatina šiuolaikinė kultūra, televizija ir tai jau tapo mada! Ir tai nėra blogai, nes noras prisižiūrėti, gražiai ir sveikai atrodyti bei jaustis yra labai sveikintinas. Bet kokiu atveju kūno kultas vyravo visoje žmonijos istorijoje.
Grožio pramonė yra pateisinama, nes glaudžiai siejasi su sveikata ir individo psichologine būsena, savivarte, pozityviu mąstymu.
Naujausios technologijos dantų ligų gydyme padeda diagnozuoti vėžį, atlikus tęstą neišėjus iš gydytojo kabineto.
Kasmet kuriamos ir tobulinamos restauracinės dantų medžiagos, natūraliai atkuriančios pažeisto danties estetiką ir prisitaikančios prie emalio vizualiai. Ištobulėjusi dantų protezavimo technologija leidžia pagaminti natūraliai atrodančias restauracijas ir vainikėlius, bet tam būtinas glaudus gydytojo ir laboratorijos techniko bendradarbiavimas, kruopštus darbas ir svarbiausia – įsiklausymas į paciento pageidavimus bei norus. Pasiekti puikius rezultatus reikia ne tik kruopštaus darbo, bet ir kūrybiškumo, meninės gyslelės.
Jungtinėje Karalystėje, pasižyminčioje tvirtomis konservatyviomis tradicijomis, vyrauja tradiciški dantų plombavimo metodai amalgaminėmis („sidabrinėmis“) plombomis, klasikinis protezavimas, daug pastangų nededama į šaknų kanalų gydymą ir tvarkymą, dažnai skiriami skausmą malšinantys vaistai, populiarus dantų traukimas užuot juos gydžius. Ypač populiaru šalinti sugedusius ar karieso pažeistus dantis su narkoze (bendrine nejautra). Įprasta vaikus valdiškose ligoninėse migdyti taip pat kaip operacijų metu ir ištraukti visus sugedusius pieninius dantis, net jei ir buvo galima juos sutaisyti ir plombuoti.
Manoma, kad per tokią vieną procedūrą bus pašalintos visos dantų problemos ir bus sukelta mažiau rūpesčių bei streso vaikui. Tai irgi labai individualu ir diskutuotina, nes anksčiau laiko ištraukus pieninukus, atsiranda sąkandžio problemos, besikalantys nuolatiniai dantys nebetelpa dantų lanke, išauga kreivi ir susigrūdę. Tada vaikas pasmerkiamas nešioti ortodontinius aparatus – plokšteles, o paauglystėje breketus, kurie, beje, tėvams kainuoja ne vieną tūkstantį svarų. Tad patarčiau tėvams rūpintis savo vaikų dantų priežiūra, lavinti valymosi įgūdžius, pakontroliuoti savo vaikus, kad dukart dienoje jie kokybiškai išsivalytų savo dantukus, nebijoti apie tai pasikalbėti su dantų gydytoju.
Išskirčiau teigiamą ir tikslingą Anglijos sveikatos sistemos kryptį – profilaktiką. Visuomenė yra skatinama sveikai gyventi, maitintis, nežaloti sveikatos kenksmingais įpročiais. Reklamuojama sveika gyvensena, subalansuota mityba – 5 vaisių per dieną dieta, be kitų pagrindinių patiekalų, taip pat daug daržovių, riešutų, šviežios žuvies, mėsos, sūrių vartojimas. Mokyklose diegiamas sveikas ir pilnavertis vaikų maitinimas ir tam daug įtakos turėjo žymusis kulinaras Jamie Oliver. Bendruomenė skatinama mesti rūkyti, veikia nemokamos rūkymo metimo palaikymo programos, išrašomi nikotino pleistrai, skiriami specialūs vaistai, padedantys atsikratyti žalingo įpročio. Aktyviai ir efektyviai veikia socialinė reklama, sveikatinimo programoms skiriama daug lėšų. Aš tam pritariu!
Kaip medikas, kiekvieną rūkantį pacientą informuoju apie kitą kelią, apie galimybę pabandyti mesti rūkyti, išsivaduoti nuo kenksmingos ir nemažai kainuojančios priklausomybes. Paskaičiavau kiek aktyviai rūkantis žmogus per metus išleidžia savo priklausomybei. Nustebau – daug! Už tuos pinigus šeima gali kartą per metus išskristi atostogų į Kubą ar kitą šiltą šalį.
- Jei neklystu, didžiąją dalį jūsų pacientų sudaro lietuviai. Ir visgi kokie žmonės ateina gydytis pas jus?
- Džiugu, kad tautiečiai būdami toli nuo gimtinės gyvena visavertį gyvenimą ir neapsileidžia, kiek išgalėdami rūpinasi ne tik savo buitimi, vaikų auklėjimu ir lavinimu svečioje šalyje (tapusia namais), bet ir nepamiršta savo sveikatos. Lietuviai yra fantastiški – darbštūs, atkaklūs, ištvermingi, nenukabinantys nosies pasikeitus sąlygoms ar aplinkybėms.
Londonas daugialypis megapolis, čia susitelkę gyvena ir džiaugiasi daugelio tautybių ir tikėjimų žmonės iš viso pasaulio, iš skirtingų kontinentų. Ir tai atsispindi mano dienotvarkėje. Komunikuojant tenka kalbėti keturiomis kalbomis. Mano išsilavinimo spraga - nekalbu ispanų ir vokiečių kalbomis ir nešoku tango...
Tenka atsižvelgti į paciento tikėjimą, religines šventes, gerbti jo pažiūras, nesudaryti gydyme nepatogumų. Ramadano metu tenka šalinti ar gydyti dantis nusileidus saulei, skiriant priešmikrobinį skalavimo skystį burnos ertmei, būti tikram, jog jo sudėtyje nėra alkoholio, o skiriant antibiotikus, būtina žinoti, kiek kartų per dieną pacientas maitinasi, nes tai turi įtakos skiriamai dozei.
- Atpažintumėte pagal dantis bei burnos higieną lietuvis ar britas yra jūsų pacientas, jei daugiau nieko apie jį nežinotumėte?
- Visų pirma, dantų forma, dydis, emalio skaidrumas, žandikaulių ir kaukolės forma yra paveldėti genetiškai. Tam tikrų rasių ir tautybių žmonių charakteringi anatominiai bruožai leidžia nesunkiai atskirti iš kurio kontinento jie yra kilę. Tą išduoda dantų ir dantenų spalva, kiti specifiniai bruožai. Pasikartosiu, kad Londone gyvenantis kontingentas – tautų katilas ir mano tiesioginiame darbe yra norma ir garbė bendrauti bei padėti skirtingiems pacientams.
Iš profesinės pusės, manau, būtų nesunku identifikuoti kokios tautybės yra žmogus. Tarkim, Anglijoje dažnai naudojamos metalinės plombos. Savo struktūra ir spalva skiriasi nuo tarybiniais laikais dėtųjų. Dantų vainikėliai taip pat išduoda kilmės šalį. Lietuvius turėčiau ypač pagirti už tai, jog vertina aukštus standartus, yra gerai informuoti ir reiklūs. Didelį dėmesį skiria burnos priežiūrai, ypač moterys. Vis dažniau mano praktikoje pasitaiko pacienčių, prašančių vietoj seno dantų papuošalo (stikliuko) įdėti tikrą mažą briliantuką.
Vyrų dažniausia problema - rūkymas ir su juo susijusios dantenų ligos, apnašo kaupimasis. Pastebėjau įdomų reiškinį – kaip į šventę išpuoštus vaikučius atlydi ne tėvai (nes dirba), o seneliai! Tikrai gražus dėmesys, bet tai parodo ir tai, kad Anglijoje jau gyvenama kartomis, šeimos nesijaučia tokios izoliuotos. Yra regionų Šiaurėje, kuriuose apsistoję iš Lietuvos išvykę apie pusę analogiško Lietuvos miestelio gyventojų.
- Kai buvote vaikas bijojote dantistų?
- Augau apsuptas medikų, medicina šeimoje buvo perduodama iš kartos į kartą. Tačiau iš vaikystės išliko negatyvi patirtis; ypač senos įrangos ir atšipusių grąžtų keliamas siaubas ir skausmo laukimas. Ne kartą mokyklos laikais esu bėgęs iš laukiamojo. Eterio ir vaistų kvapas, dūzgiančio grąžto garsas paveikdavo stipriai. Iki šiol sunkiai sėduosi į odontologo kėdę, man dantų baubas į atmintį įsiręžė ilgam. Gal dėl to stengiuosi dirbti švelniai ir neskubant, kad nesukelčiau papildomo diskomforto.