Tą dieną, kai iš Amerikos atkeliavo žinia, jog kaulų čiulpų persodinimo operacijai atsirado donoras - kūdikėlis, savo dienoraštyje ūmine limfoblastine leukemija sirgusi Žaneta užrašė: "Mano gyvenime bus trys dienos, kai verksiu iš begalinės laimės! Pirmoji diena atėjo". Atsitiko taip, jog antrosios, t.y. transplantacijos dienos, ir trečiosios galutinio ženklo, kad ji pasveiko, - mergina nebesulaukė.
Žaneta, kurios gyvybei išsaugoti - donoro kaulų čiulpų persodinimo operacijai daugybė Lietuvos bei užsienio žmonių aukojo lėšas, mirė liepos 28-ąją. Ten, kur ir gydėsi pastarąjį pusmetį, - Lenkijoje, Katovicų hemologijos ir onkologijos centre.
"Iki šios dienos liko neaišku, kodėl amerikiečių medikai, suteikę Viltį pasveikti, vilkino laiką ir sužlugdė Ją, keldami vis naujus reikalavimus?!" - baigia liūdną padėkos laišką visiems pagalbos ranką ištiesusiems Vida Rutkauskienė, palaidojusi vienturtę dukrą.
Tas pats klausimas, kodėl Mičigano valstijos (JAV) klinikos "Spectrum Health" koordinatorė vilkino donoro kaulų čiulpų transplantacijos dieną, neduoda ramybės ir Žanetos draugui Andriui.
Viltis
Priminsime, jog ūminė limfoblastinė leukemija merginai buvo diagnozuota 1998-ųjų rugsėjo 1 dieną. Pirmieji ligos požymiai pasireiškė tų pačių metų vasarą, kai ji su tėvais viešėjo Kalifornijoje. Skubiai iš Amerikos į Lietuvą sugrįžusiai merginai buvo atlikti kraujo tyrimai. Jie bylojo - Žanetą gali išgelbėti tik donoro kaulų čiulpų persodinimo operacija. Lietuvoje tokios nėra atliekamos. Autologinė - iš paties paciento imamų kaulų čiulpų transplantacija, kurią pasiūlė atlikti Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos, vargu ar merginai būtų padėjusi.
Pasidomėjus apie donoro kaulų čiulpų persodinimą paaiškėjo, jog pigiausiai tokia operacija kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų, o arčiausiai daroma Katovicuose. Kauno technologijos universitete architektūrą pradėjusiai studijuoti Žanetai pavyko surinkti būtiną pinigų sumą. Tačiau itin retus antigenus turinčiai merginai buvo sunku rasti tinkamą donorą.
"Paskutinė viltis JAV gimęs bei penkis iš šešių Žanetai identiškų antigenų turintis kūdikėlis. Iš jo virkštelės buvo paimtas ir donorinių audinių banke laikomas užšaldytas kraujas. Nors tai nebuvo optimalus variantas, tačiau geriausias, kokį iki tol mums pavyko rasti. Tiesa, dar buvo donoras Vokietijoje, bet iš šešių tik keturi jo antigenai tiko Žanetai. Be to, pastarojo amžius - 53 metai. Manėme, jog pasinaudojus donoriuku yra didesnis šansas išvengti komplikacijų", - LŽ teigė Andrius.
Smūgis I
Vaikinas prisimena, kad amerikiečių medikai prieš planuotą Žanetos kelionę į Ameriką buvo iškėlę begalę reikalavimų, sąlygų. "Savo laiškuose jie visada akcentavo du pagrindinius dalykus. Pirmiausia reikalavo, jog bet kokiomis sąlygomis nebandyčiau į Ameriką lydėti Žanetos, nors visur prisistatydavau kaip jos vyras.
Taip pat jie kalbėjo apie skubų 100 tūkst. dolerių pavedimą... Žanetos mama, nors trūko pusės tos sumos, užstačiusi butą ir pasiskolinusi pinigų iš draugų bei pažįstamų įvykdė šį prašymą, - pasakojo Andrius. - Tada iš anapus Atlanto atkeliavo dar viena užduotis: atlikti net 25 tyrimus. Tris dienas ritomės per galvas, tačiau visus juos Kaune padarėme".
Andrius prisimena, jog numatytos kelionės išvakarėse, kai jau viskas buvo sukrauta, juodu su Žaneta vyko lagaminams spynelių pirkti... Kišenėje turėjo ir sunkiai gautus du lėktuvo bilietus į Ameriką, visų veiduose švietė šypsenos.
Tačiau vakare išjungdama kompiuterį kaunietė išvydo elektroniniu paštu atkeliavusį laišką. Jame buvo parašyta: "Mes dar nepasirengę jūsų priimti - atskriskite birželio 20 dieną".
Smūgis II
"Laiko ir taip nedaug, o čia dar dvi savaites laukti..." - mena Andrius. Žanetos liga jau buvo paūmėjusi trečią kartą. Mergina tai įveikė, nors medikų garantijos siekė tik 20 proc., kad kaunietė iki šio etapo apskritai išgyvens...
Nieko nelaukdama Žaneta vėl išvyko į Katovicus, su ja - ir Andrius. Mergina, rytais ligoninėje leisdamasi skausmingus vaistus, o po pietų galėdama išeiti namo, vertino kiekvieną akimirką: grožėjosi vasaros žaluma, gėlių žiedais ir net jais ropinėjančiais vabaliukais. Juodu su Andriumi vis dar kūrė bendrus ateities planus. "Staiga į Katovicus atvažiavo Žanetos mama. Verkdama ji man pranešė, jog gavo iš Mičigano valstijoje esančios klinikos laišką, kuriame ta pati koordinatorė rašo: "Nebūsite bloga mama, jei leisite savo dukrai numirti Lietuvoje..." Tai buvo baisu!" - sako Andrius.
Žinoma, Žanetai to niekas neperdavė. Tačiau vieną dieną, anot Andriaus, paskambino Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamantas ir pats perskaitė merginai tą laišką.
"Nežinau, ar tai žmoniška? V.Kamantas patarė jai džiaugtis paskutinėmis gyvenimo dienomis, būti su šeima... Nuo tos akimirkos Žaneta puolė į depresiją, su ja buvo sunku susikalbėti. Ji ėmė jaustis vis blogiau - regis, pasidavė mirčiai. Taip buvo sutryptas milžiniškas Žanetos optimizmas", - įsitikinęs Andrius.
Sapnas
Liga paūmėjo ketvirtą kartą. Žanetai buvo atlikta viena, po to ir antra chemoterapija - niekas nebepadėjo. "Tuomet ją gydantis profesorius Jerzy Holowieckis išbandė paskutinį šansą, vadinamąją gelbėjimo chemoterapiją ypač stipriais vaistais. Tik ši Žanetai buvo pernelyg stipri. Ji silpo: negalėjo valgyti, šnekėti, nes nuo procedūrų išopėjo gerklė, negalėjo gulėti ant nugaros, į nosį buvo įkišti tamponai, kad nebėgtų kraujas ir ji nenukraujuotų, ėmė kauptis skysčiai, tinti kojos.
Dieną prieš mirtį Žaneta prisipažino esanti pavargusi ir norinti pailsėti. Patarusi mums taip pat grįžti namo pamiegoti, ji išsivalė dantis ir atsigulė.
Tačiau ankstų šeštadienio rytą Žanetos mama atsikėlė susijaudinusi. Ji puolė man pasakoti, ką sapnavusi: esą kažkas paskambino į mobilųjį telefoną ir pranešė, jog yra parengtas mažutis karstas, kuriame gulinčiojo veidą dengs stiklas... Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo metu ligoninėje jos dukrai buvo uždėta deguonies kaukė.
Atvykę į kliniką sužinojome, jog situacija pablogėjo naktį, o įbėgę palaton išvydome sąmonę beprarandančios Žanetos akis. Ji prašė neišeiti, nepalikti, pabūti šalia..." - prisimena Andrius.
Lenkijoje kremuotus merginos palaikus jos du artimiausi žmonės atvežė į Lietuvą. "Buvo kilusi mintis išbarstyti pelenus jūroje, nes pagal horoskopą būdama Žuvis ji nepaprastai mylėjo vandenį, jūrą, Nidą... Taip pat Žaneta svajojo bent sykį gyvenime iššokti su parašiutu. Todėl dar buvo kilusi mintis pelenus išbarstyti iš paukščio skrydžio... Tačiau uždarytus urnoje juos palaidojome Kaune", - sako Andrius.
Vaikinas kasdien su Žanetos mama aplanko merginos kapelį, pasėdi jos kambarėlyje. Ten yra ir mylimosios nuotrauka. Ją kasdien išbučiuoja po netekties visiškai jėgas ir sveikatą praradusi Žanetos mama.
Dovana
Andrius taip pat nenuleidžia akių nuo merginos nuotraukų. Jis netiki, kad Žanetos nebėra. "Atrodo, ji tik guli ligoninėje. Tačiau kai susivokiu, nebežinau kur dėtis", prisipažįsta Andrius.
Kaunietis prisiminė, kaip vienuoliktoje klasėje užsimezgė jų draugystė. Buvo vasario 20-oji. Po to kiekvieno mėnesio 20 dieną juodu atšvęsdavo - būtinai pasikeisdami dovanėlėmis.
Paskutinę sukaktį paminėjo šių metų liepos 20-ąją. Iki Žanetos mirties buvo likusi savaitė. Tądien Andrius mylimajai dovanojo dailią apyrankę, o ji vaikinui nedidukę vyrišką rankinę. Juodu nesiskyrė nė dienos. Andrius LŽ parodė merginos rankele išvedžiotą dedikaciją: "Andriukas mano gyvenimukas".
"Žaneta buvo ne tik graži, bet ir turėjo labai taurią sielą. Jai, jau sergančiai vėžiu, skambindavo mano sesuo pasiguosti dėl savo problemų - pabendravusi su Žaneta visada rasdavo nusiraminimą. Be to, ji buvo labai gabi - puikiais pažymiais baigė mokyklą, sugebėjo įstoti į Kauno technologijos universitetą ir pradėti architektūros specialybės studijas", - pasakoja Andrius, nesitikintis daugiau gyvenime sutikti kitos tokios merginos.
Prisiminimais gyvenantis vaikinas sako, kad, po pusmečio draugystės sužinojęs apie baisią Žanetos ligą, visą laiką tikėjo operacijos sėkme. Taip pat jis tikėjo Dievą, vylėsi sulauksiąs jo pagalbos. Po merginos mirties Andrius tuo suabejojo.
"Kodėl Žanetą likimas taip skriaudė? Būdama tokia gera susirgo vėžiu, tada ją ir mamą paliko tėvas, po to įsižiebė viltis ir..." sunkiai tramdydamas skausmo ašaras kalba Andrius.
Depresija
Įstojęs į VU studijuoti vadybą ir verslą, o po metų pasiėmęs akademinės atostogas, Andrius visą laiką skyrė Žanetai. Jis dienų dienas internetu rašė pagalbos laiškus dėl pinigų, kurių reikėjo operacijai.
Dabar Andrių apėmusi didelė depresija. Šiemet jis neketina tęsti studijų. Vaikinas LŽ prisipažino mąstantis apie mediciną, kad galėtų gilintis į hemologijos sritį. "Bandyčiau padėti žmonėms, susirgusiems liga, kuri pasiglemžė mano didžiąją meilę", - teigia jis.
Andrius prisipažįsta, jog dažnai sapnuose mato Žanetą. "Deja, aiškiai prisimenu tik vieną vienintelį dalyką - Katovicų klinikoje prie manęs pribėga Žanetos mylima seselė. Verkdama ji šaukia: "Andriau, kad tu žinotum - čia viskas netikra! Jus apgavo!" Ir veda mane tolyn, tarsi norėdama kažką parodyti. Tą akimirką pamatau artėjančią, tačiau žemės kojomis nesiekiančią Žanetėlę. Ji sako: "Ir jūs patikėjot! Kodėl patikėjot?! Juk taip nėra!" Prabundu. Pirma mintis: susimaišė, Žaneta gyva! Griebiu telefoną... Staiga suprantu, kad tai buvo tik sapnas", - pasakoja Andrius.