Pernai Vaikų ligoninėje per visus metus užfiksuota 212 atvejų, kai vaikai patyrė smurtą nuo tėvų, suaugusiųjų arba bendraklasių. Šiemet tokių nelaimių, galima drąsiai prognozuoti, bus kur kas daugiau.

Palyginkite: pernai sausio mėnesį buvo sužalota ir į Vaikų ligoninę pateko 13 vaikų, šiemet - 27; vasario mėnesį atitinkamai - 14 ir 21; kovo - 20 ir 21; balandžio - 21 ir 26. Gegužės mėnuo žada irgi būti “derlingas”: motina sulupo šešerių metų berniuką, paaugliui moksleiviui kažkas laiptinėje į nugarą įvarė peilį, o vakar rašėme, kad girtuoklis iš garsaus Minijos g. 129-ojo namo (buvusio bendrabučio) sumušė vienerių metų mergaitę - visai dar kūdikį.

Kaip skelbė šalies spauda, 2003 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 1553 smurto prieš vaikus atvejai; Lietuvoje kas trečias vaikas buvo muštas arba yra nuolat mušamas.

Tiesa, viena mūsų patarlė sako, kad motinos mušimas - sviesto tepimas, bet kalbamu atveju ji visai netinka.

Jie pikti ant viso pasaulio

Visuotinai yra pripažinta, kad visuomenė nūn žvėrėja, sunkiai serga, ir tos ligos pavadinimas - žiaurumas. Tėvai žvėriškai muša vaikus, stipresni mokinukai be gailesčio lupa ir spardo silpnesnius, o įmitusių paauglių - akceleratų - jau bijo net suaugusieji. Ne kitaip - vieni kitiems keršija. Tėvų nemylėti ir daužomi vaikai, pikti kaip žvėriūkščiai ant viso pasaulio, keršija tiems, kas auga normalioje, o ne girtuoklio ar bedarbio šeimoje. “Mamos sūnelis” turi už tai atkentėti. Girtuoklis ir darbo neturintis tėvas niršta širsta ant viso pasaulio ir tą įniršį pirmiausiai išlieja ant artimiausių žmonių - žmonos ir vaikų.

Su peiliu rankoje

Kaip tvirtino remdamasis savo patirtimi policijos atstovas spaudai Albinas Strumyla, mažylius paprastai sumuša ir sužaloja persigėrę ir degradavę tėvai, dažniausiai patėviai ar kokie sugyventiniai, o paaugliai į ligoninę dažniausiai patenka po tarpusavio muštynių arba po užpuolimų, kai vieną sudaužo keliese. Dabar dar viena bjauri mada tarp paauglių yra stojusi - švaistytis peiliais. Anksčiau nerašytas paauglių (“bachūrų”) garbės kodeksas neleido muštynėse naudoti peilio.

Jokios “ponažovščinos”! Dabar jau kiti laikai: pykčiui, žiaurumui ir smurtui išreikšti dažniausiai į rankas ir imamas peilis. Na, dar kartais brauningėlis, šaudantis šratais. O paragavusiam narkotikų, visuomet jūra nusenka iki kelių. Jau nekalbant apie narkomanus “su stažu”: dėl dozės jie smurtaus vidur baltos dienos, plėšikaus prikišę kokiam telefonuotam paaugliui peilį prie gerklės.

Juos augina gatvė

Bet mes čia kalbame apie pasekmes, kurios visiems akivaizdžios ir visiems gerai matomos. Jas, tas pasekmes, galima įvairiai komentuoti, dūsauti, netgi daryti protingas išvadas, bet kaip panaikinti priežastis, kurios gimdo žiaurumą? Jos irgi lyg ir aiškios - besaikis girtavimas, nedarbas, skurdas ir neviltis kada nors prasigyventi. Argi tokie žmonės gali auginti normalius vaikus, leisti juos į mokyklą, rūpintis jų išsilavinimu? Ne! Tokiose skurdo ir asocialiose šeimose augantiems vaikams lieka tik gatvė. Gatvė su savo dėsniais ir taisyklėmis, savo gyvenimo būdu ir ateitimi, kuri paprastai baigiasi kalėjimuose ir lageriuose.

Tai kas čia dar neaišku? Net idealiausiose visuomenėse ir turtingiausiuose kraštuose dalis žmonių eina į padugnes. Tik bėda, kad pas mus tas nurašytųjų procentas labai jau didelis ir linkęs dar labiau didėti.

Treneris siūlo išeitį

Žinomas akademinio irklavimo treneris Liudas Mileška, neseniai išrinktas miesto visuomeninės sporto tarybos pirmininku, pirmiausiai ir susirūpino tais gatvės “gavrošais”. Jau rengiamas projektas, kaip ir kuo užimti gatvės vaikus vasarą. Norima įsteigti vaikų užimtumo fondą, kaip nors pagelbėti jiems užsikabinti už gyvenimo. Liudas Mileška įsivaizduoja, kad gatvinukams galima būtų rengti įvairias stovyklas, varžybas, aprūpinti juos kamuoliais ir apranga. Niekam ne paslaptis, kad iš tų padykusių vaikų anava kiek garsių sportininkų yra užaugę - kiekvienas tokių pavyzdžių ne vieną žinome.

Liudas Mileška apgailestauja, kad mokyklose neliko sporto klasių, kuriose andai mokydavosi sportui gabūs vaikai. Mokydavosi ir iš dalies buvo valstybės išlaikomi. Kaip dabar reikėtų tokių klasių, nes jau net važinėti vaikui į treniruotes ir net mokėti už jas (!) darosi ne kiekvieno tėvo kišenei. Tad kas pasakys, kiek potencialių gabių futbolininkų, irkluotojų, boksininkų, plaukikų ir kt. sportininkų šiandien bastosi po gatves? O paauglys be darbo, be užsiėmimo, be alinančio fizinio krūvio anksčiau ar vėliau ras kur savo nežabotą energiją išnaudoti. Tik gaila, kad blogam darbui...