Brangesnė
I.Staškevičiaus teigimu, "Vilniaus prekybai" būtų patogiau ir naudingiau dirbti su Lietuvos gamintojais bei tiekėjais, o ne su užsieniečiais. Tačiau lietuviški vaisiai ir daržovės ne visada atsiduria parduotuvių lentynose vien dėl to, kad Lietuvos ūkininkų produkcija labai dažnai būna brangesnė nei analogiškų atvežtinių produktų.
Kaip pažymi "Vilniaus prekybos" atstovai, šiandien renkantis prekę pagrindinis kriterijus Lietuvos žmonėms yra nedidelė prekės kaina. Pirkėjo interesams atstovaujantys prekybininkai stengiasi siūlyti vartotojams kuo pigesnių prekių, nes tik tokiu atveju galima tikėtis sėkmės. I.Staškevičius pripažino, kad minėta situacija nėra naudinga nei Lietuvos gamintojams, nei prekybininkams, tačiau tokį "modelį" formuoja pirkėjų poreikiai.
"Jei sudėtume į lentyną lietuviškus ir lenkiškus obuolius ar svogūnus, o kainų skirtumas būtų 10 ar 20 centų, pirkėjas neabejotinai rinktųsi pigesnę prekę", - tvirtino I.Staškevičius.
Jo nuomone, konkurenciją didina globalizacijos tendencijos, plintančios iš Europos Sąjungos šalių, kuriose žemės ūkio produkcija gausiai subsidijuojama. Tačiau net Lenkijos ūkininkai neretai gali pasiūlyti pigesnių produktų nei Lietuvos rinka. Lietuvos augintojus kainomis nukonkuruoja Ukrainos, Ispanijos ir kitų šalių tiekėjai. "Vilniaus prekyba" negali sau leisti brangiau pardavinėti Lietuvos ūkininkų patiektos produkcijos, jei turi galimybę tokių pat produktų iš kitų šalių nupirkti pigiau ir mažesne kaina parduoti juos pirkėjams", - aiškino "Vilniaus prekybos" vadovas.
Sezoniška Dar viena lietuviškos žemės ūkio produkcijos bėda - jos sezoniškumas. Pavyzdžiui, šiltnamių vadovai dažnai priekaištauja, kad "Vilniaus prekyba" neskuba pirkti Lietuvoje užaugintų pomidorų ir agurkų, nors jie esantys geresni ir sveikesni. Tačiau, anot I.Staškevičiaus, augintojai nutyli, kad šiuos produktus jie gali tiekti vos porą mėnesių per metus.
Dėl šios priežasties "Vilniaus prekyba" priversta sudaryti su vakariečiais ilgalaikes sutartis. Šie, iš anksto žinodami, kada rinkoje pasirodys lietuviška produkcija, siūlo prekių dempinginėmis kainomis, taip išnaudodami visas konkurencinės kovos priemones, prie kurių lietuviai dar nepripratę.
Ekologiškesni?
Lietuviški produktai nėra paklausūs dar ir dėl to, kad pralaimi atvežtiniams ir pagal prekinę išvaizdą. Aiškinimas, kad lietuviška produkcija esanti ekologiškai švaresnė, skirtingai nuo užsienietiškos, kuri auginama naudojant nuodingas technologijas, taip pat neįtikina nei specialistų, nei pirkėjų, nei prekybininkų. Jų teigimu, Europos Sąjungos kontrolės tarnybos tokių veiksmų netoleruotų.
Be to, Lietuvos augintojai, jei pakanka lėšų, taip pat nevengia tręšti ir purkšti augalų cheminėmis medžiagomis. Akivaizdu, kad daugumos mūsų ūkininkų moralė ar supratimas apie ekologiją nėra geresni nei vakariečių.
Nepatikimi
I.Staškevičius pabrėžia, jog dirbant aštrios konkurencijos sąlygomis labai svarbu, kad abi bendradarbiaujančios pusės griežtai laikytųsi sutarties sąlygų. "Vilniaus prekyba", besąlygiškai paisanti įsipareigojimų, to paties prašo ir partnerių - perdirbėjų ir ūkininkų. Tačiau sudarant sutartis su žemdirbiais vis dar pasitaiko rimtų problemų.
"Mūsų teiraujasi, kodėl neperkame vienos ar kitos bendrovės produkcijos, bet kai tik siūlome sudaryti ilgalaikes sutartis, dažnai liekame nesuprasti", - pasakojo prekybos tinklo vadovas. Anot jo, yra buvę nemalonių atvejų, kai rudenį sudariusi sutartis su Lietuvos augintojais dėl produktų tiekimo, "Vilniaus prekyba" jų taip ir nesulaukė - mat tiekėjas bendrovei pažadėtą produkciją jau pardavė kitiems supirkėjams, kurie už ją mokėjo keliais centais brangiau.
"Tokie dalykai verslo pasaulyje nesuprantami, netoleruojami. Vieną kartą įsipareigojimų neįvykdęs partneris pasitikėjimą gali prarasti ilgam", - sakė I.Staškevičius. Juk prekybos tinklai, kaip ir produkcijos gamintojai, privalo planuoti verslą, žinoti, kokiomis sąlygomis ir kiek produkcijos bus pristatyta.
Anot I.Staškevičiaus, negalima teigti, kad taip elgiasi visi žemės ūkio produkcijos tiekėjai - su daugeliu žemės ūkio bendrovių "Vilniaus prekyba" sėkmingai bendradarbiauja.
Galimybės
I.Staškevičiaus teigimu, "Vilniaus prekybos" tinklas turi įsirengęs bene geriausias Lietuvoje daržovių saugyklas, todėl ūkininkams, kaip ir kitiems mūsų tiekėjams, nereikia vežioti prekių į parduotuves - jos gali būti supirktos ir saugojamos. Nemažą produkcijos dalį fasuoja taip pat pati "Vilniaus prekyba".
"Jei tai darytų ūkininkai ar kiti tiekėjai, mes tik džiaugtumės. Bėda ta, kad šiandien tuo rūpinasi įvairūs tarpininkai, kurių paslaugos gana brangios, todėl esame patys priversti imtis pakavimo. Įvertinus galimybes, akivaizdu, kad "Vilniaus prekyba" pasirengusi sėkmingai dirbti su Lietuvos ūkininkais, sudaryti jiems palankias sąlygas", - sakė I.Staškevičius.
Jis patikino, kad kiekvienas produkcijos gamintojas gali kreiptis tiesiai į "Vilniaus prekybos" vadovybę ir sužinoti visas bendradarbiavimo sąlygas. Prekybos tinklo darbuotojams nurodyta skirti Lietuvos ūkininkams ypatingą dėmesį, į jų siūlymus žiūrėti geranoriškai.
"Labai kviesčiau ūkininkus tartis su "Vilniaus prekyba" ir tiekti mūsų prekybos tinklui kuo daugiau lietuviškos produkcijos. Tai būtų naudinga ir augintojams, ir mums, nes pirkėjai pageidauja, kad parduotuvėse nuolat būtų kokybiškų lietuviškų vaisių ir daržovių produkcijos", - sakė I.Staškevičius.
Jo nuomone, būtų naudinga su ūkininkais ir perdirbėjais apsvarstyti galimybę rengti bendras akcijas, per kurias būtų pateikiamos ir pabrėžiamos gerosios lietuviškos produkcijos savybės.
Anot I.Staškevičiaus, teiginiai, esą lietuviški produktai yra sveikesni ir ekologiškesni, kol kas tėra tik deklaracijos.
Bet jei tai pavyktų įrodyti konkrečiais pavyzdžiais, pateikiant ekspertų išvadas bei kompetentingų instancijų garantijas, būtų žengtas išties rimtas žingsnis populiarinant lietuviškus žemės ūkio produktus. Ir tai neabejotinai patrauktų į savo pusę vartotojus. "Manau, taip pasiektume bendrą tikslą - lietuviškas prekybos tinklas "Vilniaus prekyba" kiek įmanoma daugiau prekiautų lietuviškomis prekėmis", - sakė I.Staškevičius.