Anot DELFI konferencijos svečio psichologo Roberto Povilaičio, toks sprendimo būdas konkrečioje vietoje padėtų atsikratyti problemos, tačiau visuomenei toks pilietis vėliau atsirūgtų dešimteriopai.
Pirmokas per televiziją jau būna matęs 8 tūkst. žmogžudysčių
Psichologinės pagalbos vaikams tarnybos „Vaikų linija“ vadovo Roberto Povilaičio teigimu, patyčių problemas sukuria ne tie vaikai, kurie pastebimai agresyviai elgiasi, dažniausiai patyčių problemas sukelia iš pirmo žvilgsnio inteligentiški klasių lyderiai, kurie turi bendraamžių palaikymą.
Paklaustas, ką manantis apie tai, kad iš bendramokslių besityčiojančius, smurtaujančius vaikus reikėtų griežčiau šalinti iš mokyklos – esą tuomet tėvai gal labiau būtų suinteresuoti spręsti savo vaiko elgesio problemas, psichologas pabrėžė, kad problema bus išspręsta tik konkrečioje klasėje ar mokykloje.
„Jeigu vaiką pašalinsime iš mokyklos, tai mokyklai bus tikrai lengviau, tačiau klausimas, kas bus su tuo vaiku toliau. Tuomet šie vaikai atsiduria mokyklose, kuriose yra daug negerai besielgiančių vaikų. Praktika parodė, kad paslėpę vaiką problemos neišspręsime, nes jis kažkada vėl grįš į visuomenę, į aplinką. Labai svarbu nesurinkti tokių vaikų į vieną specialią mokyklą, o spręsti jų problemas vietoje. Tai turi daryti mokykla, tėvai“, - sakė R. Povilaitis.
Psichologas pabrėžė, kad vaikai tyčiotis mokosi iš suaugusiųjų. „Tėvai yra patys pirmieji mokytojai, vėliau atsiranda mokytojai, auklėtojai, bendraamžiai, televizija. Amerikos psichologų asociacijos duomenis, vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, jau būna matę apie 8000 žmogžudysčių per televiziją ar kitas informacines priemones. Kitaip tariant, smurto fonas yra milžiniškas. Nuolat matydami tokius vaizdus, vaikai tampa agresyvesni, nejautrūs arba mažiau jautrūs kitų skausmui ir linkę naudoti smurtą savo elgesyje. Taigi smurtas didžiąja dalimi yra išmokstamas elgesys ir vaikai seka jiems reikšmingų žmonių pavyzdžiu. Jie mėgdžioja tuos elgesio modelius, kuriuos jie mato namuose, kieme, mokykloje ar kur tai bebūtų,“ - teigė DELFI svečias.
Tyčiojasi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai
Anot jo, patyčių iniciatoriai paprastai yra pakankamai drąsūs, stiprūs, gabūs ir turintys bendraamžių palaikymą vaikai. Jie žino būdus, kaip galima skaudinti kitus, tačiau lygiai taip pat, kai reikia, jie moka būti draugiški.
Paklaustas, kaip auklėti vaiką, kad jis būti atsparus patyčioms ir neleistų su savimi taip elgtis, psichologas pabrėžė, kad visiškai vaiko apsaugoti neįmanoma, kadangi mes negalime iki galo kontroliuoti aplinkos, negalime rinktis vaiko bendraklasių. Todėl svarbu išmokyti vaiką atpažinti smurtą, adekvačiai reaguoti į jį, jo nepalaikyti. Ieškoti priežasčių, dėl ko vaikas patiria patyčias reikėtų ne tame vaike, o tuose, kurie agresiją inicijuoja. Taip pat labai svarbu pastebėti ir skatinti vaiko teigiamą elgesį, jo savarankiškumą, savarankišką elgesį. Mes visada pastebime, jei vaikas ką nors negera padaro, bet ar visada pastebime, jei jis padaro ką nors gerai?
„Šiandien labai aktuali problema, kai išvykę uždarbiauti užsienyje ar paskendę į darbus Lietuvoje tėvai staiga supranta, kad prarado ryšį su vaiku. Kartais tai tikrai sunkiai atstatomas procesas“, - pabrėžė psichologas.
Nėra įrodymų, kad kova už būvį grūdina asmenybę
Skaitytojų klausimuose pasigirdo ir tokių nuomonių, kad mokykla – ne šiltnamis, o patyčios grūdina asmenybę, moko kovoti, todėl dabartinis dėmesys patyčioms, kurios buvo visais laikais, yra dirbtinas.
„Nėra jokių įrodymų, kad patyčios prisidėtų prie geresnės savijautos ar vaikų psichikos sveikatos. Susidūrimas su patyčiomis tikrai negrūdina žmogaus, panašiai kaip rūkymas neprideda sveikatos. Tik stipresni, atsparesni vaikai gali išvengti neigiamų pasekmių. Patyčių mastas labai skiriasi įvairiose šalyse. Yra šalių, kuriose patyčios labai retas reiškinys, kuriose visiems akivaizdu, kad tai nepriimtinas reiškinys, todėl visi jautriai reaguoja į tokį elgesį. Tik atkreipus dėmesį į problemą, mes galime tikėtis rezultatų“, - prieštaravo „Vaikų linijos“ vadovas.
Jei vaikas patiria patyčias, anot psichologo, pirmiausiai būtina pasišnekėti su vaiku, kartu su juo ieškoti, į ką mokykloje galima būtų kreiptis, kuo vaikas labiausiai pasitiki. Nereikėtų imtis veiksmų prieš vaiko valią, nes reaguodami ūmiai tėvai gali prarasti vaiko pasitikėjimą. Į mokyklą eiti ir kalbėtis su mokytojais labai svarbu, bet pirmiausiai reikia rasti kompromisą ir sprendimą su pačiu vaiku. Pats vaikas turi suprasti, kad reikia šią situaciją viešinti.
„Kiek tai bebūtų skausminga ir baisu, patyčių problemą galima sumažinti tik tada, kai ji yra iškeliama. Tyloje vienam kenčiant tikėtis, kad problema liausis, yra iliuzija. Lietuvoje yra pakankamai daug įvairių smurto formų. 20 nepriklausomybės metų jau parodė, kad mes galime sumažinti tarpusavio agresiją. Ir kasmet vykstanti „Savaitė be patyčių“, kuri šiemet prasideda kovo 21 dieną, yra bandymas atrasti kuo daugiau vaikų, kad jie prisidėtų prie pagarbaus draugiško bendravimo“, - teigė DELFI svečias.
Kelios dešimtys mokyklų, kurios prisijungė prie patyčias mažinančios programos, kurios metu visi mokyklos darbuotojai pusantrų metų mokosi dirbti su patyčiomis – kaip atpažinti patyčias, subtilias jos formas, kaip elgtis su vaikais, tiek nukentėjusiais, tiek besityčiojančiais iš kitų, kaip įtraukti tėvus, o klasių auklėtojai kiekvieną savaitę užsiėmimus veda ir vaikams. Anot R. Povilaičio, šios mokyklos patyčių lygį sumažino 20-30 proc.