„Teismo pirmininkas negalėjo atsistatydinti, nes jis nėra politinio pasitikėjimo asmuo – jis galėjo prašyti prezidentės atleisti iš pareigų, jeigu nesusitvarko su darbu“, – ketvirtadienį Seime vykusioje diskusijoje apie teismų ir visuomenės susipriešinimą pabrėžė H. Mickevičius.
Jo teigimu, teisėjas yra profesionalios valdžios šakos atstovas ir joks politinės valdžios atstovas, net ir įskaitant pirmąjį šalies asmenį, jam nėra viršininkas.
„Jeigu jis (A. Milinis – aut.past.) jautėsi nepatogiai, galėjo prašyti jį polisuoti dėl kitų priežasčių“, – patikino Žmogaus teisių stebėjimo instituto pirmininkas.
„Kadaise buvo atvejis, kai prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku Vytautu Greičiumi, bet iš jo jokios reakcijos nebuvo, – DELFI sakė H. Mickevičius. – Ir dėl to nieko neatsitiko. Teisminės valdžios atstovas negali atsistatydinti dėl to, kad prezidentė juo nepasitiki. Jis niekam nėra pavaldus, tik – įstatymui“.
Pasak jo, teisėjams reikia greičiau išsilaisvinti nuo sovietinio paveldo.
Tuo tarpu teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad teismų bendruomenė per dažnai ginčija bėdų egzistavimą, o ne jas viešina. Tiesa, ministro teigimu, teisėjų požiūris jau keičiasi į gerąją pusę – įvykiai Kauno apygardos teisme parodė, kad Temidės tarnai nesitaiksto su galima korupcija ir dokumentų klastojimu.
Atsistatydinimo pareiškimą A. Stankus įteikė vasario 1-ąją, nors tyrimas dėl teisėjo veiklos buvo pradėtas dar sausio 25-ąją.
Generalinė prokuratūra tiria penkis atvejus, kai A. Stankus galėjo suklastoti savo kolegų parašus nuteistųjų lygtinio paleidimo bylose.
„Tai, kas buvo nustatyta, leidžia teigti, kad teismų sistemoje įvyko neeilinis įvykis“, – yra sakęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.