Pasak jo, Lietuvos žmonės galės laisvai keliauti, gyventi, dirbti ir mokytis ES valstybėse, o prekės, paslaugos ir kapitalas - laisvai judėti 25 šalių erdvėje.
"Dėsiu visas pastangas, kad Lietuva išnaudotų šiuos vidaus rinkos privalumus. Kad būtų sudarytos tokios sąlygos, jog užsienio kapitalas veržtųsi į Lietuvą, o verslininkai varžytųsi dėl galimybės plėtoti veiklą mūsų šalyje", - teigė laikinasis Prezidentas. Jis tikisi, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama paskatins mūsų šalies plėtrą. Todėl, jo nuomone, turime sukurti skaidrų ir aiškų šios paramos gavimo mechanizmą, užkirsti kelią bet kokioms korupcijos apraiškoms.
Remiantis ankstesnių Sąjungos plėtrų patyrimu A. Paulauskas teigė, kad narystė Europos Sąjungoje sustiprins mūsų šalį. "Tačiau kiek ir kaip - pirmiausiai priklausys nuo mūsų pačių", - sakė A. Paulauskas.
Kalbėdamas apie ateities darbus, laikinasis Prezidentas pažymėjo, kad privalome stiprinti mūsų valstybės institucijas, ugdyti jų administracinius įgūdžius.
"Bet pirmiausia reikia pagalvoti apie diplomatiją Europos Sąjungoje. Diplomatiją, kuri apgintų mūsų valstybės interesus ir didintų valstybės šlovę pasaulyje. Atstovautų Lietuvai, kurios piliečiai su Europa susiejo savo ateitį, savo lūkesčius ir perspektyvas", - sakė A. Paulauskas.
Laikinasis Prezidentas tvirtino tikįs, kad mūsų sugrįžimas į Europą ir Europos sugrįžimas į Lietuvą taps ilgalaikės, abipusiai naudingos ir lygiateisės Europos Sąjungos valstybių partnerystės pradžia.
Laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, sugrįžęs mintimis į Mindaugo karūnavimo laikus, sakė, kad anuomet, prieš 750 metų, Europa karūnavo Lietuvos valdovą, pripažindama mūsų valstybę lygiaverte su kitomis karalystėmis.
"Šią dieną pagal savo istorinę reikšmę lyginčiau būtent su tuo įvykiu. Vėl Lietuva tampa lygiaverte valstybe Europos Sąjungoje. Galima sakyti, esame karūnuojami antrą kartą", - teigė Č. Juršėnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje vis dar tebediskutuojama Europos Sąjungos klausimais, kad negausūs euroskeptikai gąsdina, kad būsime išnaudojami stipresnių valstybių. "Mes jau anksčiau pasakėme, kad nesiblaškome ir realiai vertiname Lietuvos ateitį išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Turime ir vilčių, ir nuogąstavimų. Mūsų pareiga - sakyti tiesą žmonėms. Žinokime, kad tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų sėkmė Europos Sąjungoje ir mūsų vaikų ir vaikaičių ateitis", - sakė Č. Juršėnas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis iš Seimo tribūnos pažymėjo, kad Lietuva pasitinka narystę ES su "aiškia europine darbotvarke": 2005-2007 metais prisijungti prie Šengeno sutarties ir Europos valiutų sąjungos, skatinti šalies ūkio konkurencingumą, įsitvirtinti ES institucijose ir deramai atstovauti Lietuvos interesams.
A. Valionio teigimu, Lietuva ir kitos naujosios narės į ES atsineša "savitą užsienio politikos ir regiono patirtį, visokeriopą norą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą".
"Geri kaimynystės santykiai tapo aukščiausia Baltijos regiono vertybe ir demokratinių permainų simboliu. Sieksime, kad ateityje Lietuva taptų viena iš svarbiausių regiono valstybių, jungianti Sąjungą su jos naujomis rytinėmis kaimynėmis ir formuojančia ES kaimynystės politiką", - tvirtino ministras.
Lietuvos tikslas, anot jo, yra vykdyti "atvirų durų" politiką su šalimis, esančiomis "į rytus nuo Vilniaus". "Kuo labiau kaimyninėse valstybėse įsigalės demokratija, ekonominis ir socialinis stabilumas, tuo geriau jausimės ir mes, gyvenantys Europos Sąjungos pasienyje. Manau, gerų kaimyninių santykių puoselėjimas yra ir bus svarus Lietuvos indėlis Europos Sąjungoje", - pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Iškilmingame posėdyje, skirtame Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą (ES), taip pat kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, Nyderlandų Karalystės ambasadorius Pimas Diumorė (Pim J. R. Dumore), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, Liberalų ir centro frakcijos atstovas Algirdas Gricius.
Iškilmingame Seimo posėdyje dalyvavo Lietuvos vadovai, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai, Vyriausybės nariai, diplomatinių misijų atstovai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių atašė, kiti garbingi svečiai.
Po iškilmingo posėdžio Seimas priėmė Seimo rezoliuciją "Dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių, Lietuvai tapus visateise NATO nare ir Europos Sąjungos nare".