Oficialiai naujoji ES pradės egzistuoti penktadienį 22 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku, bet kitoje laiko zonoje esančios Lietuva, Latvija ir Estija savo įstojimą švęs valanda anksčiau - vidurnaktį vietos laiku.
Kitos ES naujokės yra buvusios Varšuvos pakto narės Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija, buvusios Jugoslavijos respublika Slovėnija ir dvi Viduržemio jūros salos - Kipras ir Malta.
Derybas dėl narystės ES šios šalys pradėjo prieš šešerius metus.
Ši ES plėtros banga pavers bloką didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona, kurioje gyvens 450 mln. piliečių. Sąjungos siena pasistūmės maždaug tūkstantį kilometrų į rytus - iki Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.
Mažai kas abejoja, kad ne tokių turtingų Vidurio ir Rytų Europos valstybių priėmimas smarkiai pakeis ES, kuri jų integraciją turės suderinti su veiksmingu funkcionavimu.
Tačiau prieš sunkias diskusijas dėl ateities 15 senųjų ir 10 naujųjų ES narių nori pasidžiaugti simboline dar ne taip seniai vykusių Europos baisumų pabaiga.
"Gegužės 1-oji bus epochinė Europos istorijos data, - Varšuvoje sakė ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas). - Tai Europos atsakas į šaltojo karo pabaigą ir galimybę užgydyti praeities žaizdas, karo ir diktatūrų žaizdas".
POKYČIŲ SVARBA
Vieni džiaugsis, kiti nuobodžiai žiovaus, treti žvelgs su nepasitikėjimu, tačiau niekam nekils abejonių dėl ES laukiančių pokyčių svarbos.
15 metų po Berlyno sienos žlugimo į Europos šalių šeimą sugrįžta aštuonios valstybės, kurias po Antrojo pasaulinio karo negailestingai valdė komunistiniai režimai.
Kartu su jomis prie ES prisijungs Malta ir dar viena Viduržemio jūros sala Kipras, kuris, jo graikų bendruomenei atmetus Jungtinių Tautų taikos planą, dar kurį laiką liks padalytas neperžengiamos saugumo juostos ir spygliuotųjų vielų sienų.
Tačiau ES suskubo paguosti Kipro turkus nauju planu, kuris numato jiems skirti finansinę pagalbą ir plėtoti ryšius. Visiems kalbant apie susivienijimą, nesirengiama leisti Kiprui sugadinti šeštadienio šventės.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Airija savo teritorijoje ir kitose padidėsiančios ES šalyse rengia "Sveikinimų dieną", kuri Dubline penktadienio vakarą prasidės įspūdingais fejerverkais.
Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahernas (Bertis Ahernas) šeštadienio popietę susitiks su naujosios Europos Sąjungos vadovais, o kiek vėliau didžiuliame Dublino Finikso parke įvyks pasveikinimo ceremonija, kuriai vadovaus šalies prezidentė Mary McAleese (Meri Makalis).
Choras sugiedos ES himną - iškilmingąją Beethoveno (Bethoveno) "Odę džiaugsmui", o po to daugelis šalių vadovų skubės į savo lėktuvus, kad vakare savo sostinėse spėtų į šventinius renginius, skirtus pažymėti šį, daugelio žodžiais, didį pasiekimą.
ES plėtra ne tik padidins jos gyventojų skaičių iki 450 mln. (Sąjunga nusileis tik Kinijai bei Indijai), bet ir turėtų galiausiai suvienyti po karo prieš šešis dešimtmečius padalytą žemyną.
Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) vyks į šventę Italijos Goricijos mieste, kuris po karo buvo padalytas ir kurio dalis dabar yra Slovėnijos Nova Goricos miestas.
"Senąją Europą simbolizuoja mūšių ir mirties laukai. Naujosios Europos (atsiradimas) yra vaisingo susitaikymo aktas", - sakė Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas (Patas Koksas).
Tačiau taip ilgai rengtas plėtros projektas kai kam kelia apatiją ar net susirūpinimą.
Didžiausią įtampą kelia didėjantys ekonominiai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų. Didžiausios naujokės Lenkijos bendrasis vidaus produktas yra 10 kartų mažesnis nei Liuksemburgo.
Būgštavimai, jog nuo gegužės 1 dienos senąsias ES nares užplūs žemos kvalifikacijos darbininkų banga, privertė kone visas jas įvesti apribojimus atvykstantiems darbuotojams, nors naujokės tuo pasipiktino, o ekspertai tvirtina, kad tokie būgštavimai yra nepagrįsti.
Naujokės taip pat skundžiasi, kad beveik nesijaučia pageidaujamos naujojoje Europoje. Ir naujose narėse, nepaisant džiaugsmo dėl pagaliau pasiektų tikslų, netrūksta nerimo dėl ateities.
"Stebime labai atidžiai ir atsargiai, nes narystė Europos Sąjungoje žada net tik teigiamus dalykus", - sakė Slovakijos politikos apžvalgininkas Michalas Vasecka.
Tačiau, nenuilstamai plėtros labui dirbusio G. Verheugeno teigimu, skundžiantis dėl tokių dalykų, kaip kainų didėjimas, visiškai pamirštama esmė.
"Labai sunku suvokti, kodėl Europos integracijos idėjos praranda populiarumą, nes akivaizdu, kad ši idėja yra ... geriausias politinis projektas, kokį mums kada nors yra tekę įgyvendinti", - neseniai sakė jis.