Šiandieninių paauglių lytinis aktyvumas išaugo

Anot gydytojo psichoterapeuto, nors medikai šiandien kalba apie tai, koks turėtų būti paauglių lytinis švietimas, padėtis mokyklose, netgi lyginant su sovietmečiu, nepagerėjo. Informacija, kurią gauna vaikai, yra minimali – paprastai tik apie lytiniu keliu plintančias ligas, ŽIV ir AIDS, o mergaitėms – papildomai dar apie menstruacijas.

Bėda ta, kad šiandien, skirtingai nuo sovietmečio, erotinė informacija vaikams prieinama kitais būdais. Kol specialistai aiškinasi, reikia ar ne mokiniams suteikti žinių apie kontracepcijos priemones, kitus lytinio gyvenimo aspektus, paaugliai lytinio gyvenimo subtilybių sėkmingai mokosi iš televizijos, interneto bei spaudos.

V. Šapurovas
„Plačiai skleidžiama informacija turi nesveiko patrauklumo, neretai komerciniais sumetimais ji taip ir pateikiama, kad patrauktų, todėl vaikas gauna informaciją, kuri nesuformuota taip, kad būtų jam naudinga. Tas didžiulis erotinės informacijos kiekis hormoninių audrų kamuojamus paauglius jaudina ir skatina seksualiniams nuotykiams, neapgalvotiems žingsniams. Taip jie tampa rimta rizikos grupe užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis bei ŽIV, taip pat dėl neplanuotų pastojimų ir abortų“, - teigė V. Šapurovas.

Seksologas patvirtino, kad šiuolaikinių paauglių lytinis aktyvumas yra aukštas. Nuo draugystės užsimezgimo iki lytinių santykių pradžios vidurkis nesiekia mėnesio, o neretai po pažinties klube ar vakarėlyje seksas įvyksta tą patį vakarą.

„Tai seksualinės revoliucijos pasekmė. Ima atrodyti, kad tame nėra nieko bloga. Tačiau seksas dėl sekso tikrai neturi egzistuoti. Vaikai, negavę tinkamo lytinio švietimo, labai skuba jį pradėti. Jie gi vis tiek jaudinančią informaciją gauna, jos plitimo nebesustabdysime. Vaikai žino, kad šiandien žmonės užsiima seksu toli gražu ne visada būdami artimi. Seksas gali būti desertas po vakarienės, seksas kaip nauja patirtis, seksas, susijęs su alkoholio vartojimu arba kaip raminamieji, seksas kaip priemonė pamiršti ankstesnio partnerio nuoskaudas. Pamirštama, kad seksas įgauna savo prasmę tik tada, kai vyksta tarp mylinčių žmonių“, - svarstė pašnekovas.

20-metė, ieškodama orgazmo, permiegojo su 200 partnerių

V. Šapurovas pabrėžė, kad vaikai turi užaugti ramūs, o tai įmanoma tik tuomet, kai nuo pat mažens gauna jų amžiui adekvačios informacijos apie lytiškumą.

„Lytinio švietimo tikslas – hormoninių audrų prevencija. Jei vaikas svarbą fiziologinę informaciją gauna laiku, į paauglystės laikotarpį įžengia ramus, jis neskuba pradėti lytinio gyvenimo, nes žino, kad tai nepabėgs nuo jo. Vaikai turi išmokti lytinius santykius sujungti su meile, suprasti vyrų ir moterų skirtumus, žinoti, kaip atskirti, ar jis simpatizuoja žmogui, mokėti sukurti ilgalaikį fizinio ir psichologinio artumo jausmą.

Dabartinės lytinio švietimo programos kūrėjai galbūt nepakankamai mąsto apie tai, kad reikia užauginti ne tik sveiką, bet ir tokį žmogų, kuris žinotų, kaip tapti laimingu. Mano galva, tai labai svarbus dalykas“, - aiškino seksologas.

Anot jo, svarbu ne tik tai, kad jauni žmonės būtų mokomi apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų bei nėštumo. Būtina su jais kalbėtis ir apie lytinių santykių kokybę.

„Turėjau 20 metų pacientę, kuri, vaikydamasi orgazmo, per dvejus metus turėjo lytinių santykių su 200 vyrų. Aišku, ji taip ir nepatyrė jo, nes niekas jai nepaaiškino, kad geram seksui reikalingas dar ir jausmas. Su paaugliais būtina kalbėti apie tai, kad jie neskubėtų ieškoti vis naujų partnerių, bet mylėtųsi tik su mylimu žmogumi. Šio meto aktualija – labai dažnai jauni žmonės pradeda kartu gyventi partnerystėje ir ne visada iš jos gaunasi šeima. Partnerystė neturėtų trukti ilgiau nei metus ar dvejus, toliau turėtų būti poslinkis į kurią nors pusę“, - teigė pašnekovas.

Švietimo programa turėtų būti nukreipta į tėvus

Anot V. Šapurovo, lytinis švietimas gali būti vertinamas įvairiais aspektais – medicininiu, psichologiniu, religiniu, moraliniu, todėl parengti lytinio švietimo programą, kuri tiktų visiems, praktiškai neįmanoma. Į mokyklą susirenka vaikai iš labai skirtingų šeimų, skirtingų religinių pažiūrų. Vienus pateikiama informacija gali šokiruoti, kitiems atrodys, kad nepateikti svarbiausi dalykai. Todėl galbūt programa galėtų būti diferencijuota, atsižvelgiant į tėvų ir vaikų pažiūras. Tokiu būdu būtų užtikrintos teisės tėvų, kurie nori, kad jų vaikai gautų visą reikalingą informaciją.

Kitas kelias – dirbti su pačiais vaikų tėvais, kurie jau savo nuožiūra informaciją perteiktų vaikams. Bet kuriu atveju šiandien lytinis švietimas krenta ant tėvų pečių, jei tėvai, aišku, nori ir sugeba šią naštą prisiimti.

„Žinau šeimų, kai tėvai, pamatę, kad iš niekur pagalbos nesulauks, patys ėmėsi iniciatyvos paruošti savo vaiką lytiniam gyvenimui. Toks vaikas išauga pasiruošęs būti laimingas, sveikai gyventi ir per svetimas lovas nelakstyti. Mano patarimas tėvams: jei tik jie išgirsta klausimą, iš karto turi atsakyti. Atsakymas paaugti netinka. Kai vaikai iš tėvų gauna rūpimus atsakymus, jie nurimsta, nes jiems nebereikia informacijos ieškoti kažkur kitur. Jie pasitiki, kad tėvai atsakys“, - patarė seksologas.

Drausti - beprasmiška

Kaip elgtis tėvams, kurių paaugliai vaikai jau pradėjo lytinį gyvenimą? „Tie, kurie mano, kad gali uždrausti, gali bandyti. Kitas klausimas, kas liks iš jų santykių su vaikais. Iš tiesų drausti yra neįmanoma, neefektyvu ir žalinga, nes mes turime žinoti, ką mūsų vaikai veikia. Todėl vaikai turi jausti, kad mes pajėgūs atlaikyti visą informaciją, kokia sunki ji bebūtų. Aišku, kad tėvai jaudinasi dėl ankstyvo vaikų lytinio gyvenimo. Tačiau jei vaikas anksti pradėjo lytinį gyvenimą, jie gali kaltinti tik save. Tai lytinio švietimo ir auklėjimo klaidos“, - įsitikinęs pašnekovas.

Pavyzdžiui, jaunos merginos, neturėdamos kontakto su tėvais, neretai ieško žmogaus, kuris jas išklausytų. Paprastai tai būna vyresni vyrai, kurie anksčiau ar vėliau tampa ir seksualiniais partneriais.

„Jei paauglys jau pradėjo lytinį gyvenimą, tėvai turi pasirūpinti jo saugumu, t. y. kontraceptinėmis priemonės, kad ankstyvas lytinis gyvenimas nevirstų tragedija, ir tikėtis, kad vaikas atgaus protą ir lytinius santykius nutrauks“, - patarė V. Šapurovas.

Seksologo teigimu, viena iš dabartinio laiko tendencijų – seksas neretai prasideda anksčiau negu užsimezga jausmai. Tuo tarpu kai tarp žmonių atsiranda jausmai ir artimi psichologiniai santykiai, seksas nueina į antrą planą, nes atsiranda įdomesnių veiklų kartu.

„Reikia nemažai susitikimų, ne mažiau kaip 20, kad žmonės galėtų pradėti lytinius santykius. Kad vyrai skuba mylėtis – tai jų problema, taip jau sutvarkyta jų fiziologija. Moterys seksui turi labai pasiruošti. Šiaip jau jaunoms merginoms nėra būdingas didelis seksualinis potraukis, juo labiau pasižymi 30-40 metų moterys. Merginos lytinį gyvenimą pradeda daugiau iš smalsumo, mados, minios jausmo ar visuomenės spaudimo. Kita vertus, jei bus suformuotos tvirtos nuostatos šeimoje, jokia visuomenė nepaspaus“, - tikino pašnekovas.