Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė ketvirtadienį paskelbė, kad nutarė kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl leidimo 47 metų D. Norkų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Tik gavęs VRK leidimą teismas galės pradėti nagrinėti kyšininkavimo bylą – kitas posėdis numatytas kovo viduryje.
Jeigu VRK neleistų tęsti baudžiamojo persekiojimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūros D. Norkui iškelta baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta.
Tiesa, VRK jau yra leidusi D. Norkų patraukti atsakomybėn kitoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas dar yra atliekamas Vilniaus apygardos prokuratūroje.
Kreiptis į VRK teismo paprašė valstybės kaltinimą palaikantis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius. Be VRK leidimo teisiamas nesutiko ir pats D. Norkus, teigiantis, kad su juo esą norima susidoroti.
Buvusio VV generalinio direktoriaus bylą teismas buvo atvertęs atvertęs antradienį, tačiau pirmajame posėdyje byla net nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes jame nepasirodė ir vienas kaltinamųjų – VV pardavimų ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis.
DELFI primena, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pernai vasarį N. Laurinaitis veikdamas bendrininkų grupėje su 47 metų D. Norkum, iš vienos sostinės bendrovės, siekiančios laimėti viešojo pirkimo konkursą, komercijos direktoriaus reikalavo kyšio. Už tai, kad ši bendrovė konkurse įveiktų varžovus ir su VV pasirašytų programinės įrangos ir jos aptarnavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pareikalauta šešiolikos tūkstančių litų. Tačiau „avansas“ – pusė šios sumos – turįs būti perduotas iki pasirašant sutartį.
Po kelių dienų susitikus kavinėje N. Laurinaitis iš bendrovės komercijos direktoriaus priėmė dalį kyšio – 8 000 litų. Tačiau kyšininkams pasirodė to maža – pareikalavo sumą padidinti iki 20 tūkst. litų. Perdavęs D. Norkui pusę gautos kyšio dalies, N. Laurinaitis jam pranešė nutaręs padidinti reikalaujamą sumą. VV generalinis direktoriaus pavaldinio pasiūlymui pritarė.
Dar kartą susitikęs su bendrovės komercijos direktoriumi, N. Laurinaitis pareikalavo, kad dalis sutarto 20 tūkst. litų kyšio būtų perduota ne pinigais, o jam ir dar vienam asmeniui nuperkant poilsinę kelionę į Egiptą.
Bendrovė kyšį davusio jos komercijos direktoriaus dėka buvo pakviesta dalyvauti VV skelbtame viešajame pirkime apklausos būdu. Netrukus buvo pranešta ją tapus šio pirkimo nugalėtoja ir tarp abiejų bendrovių sudaryta prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis.
Bendrovė, dėl kyšio tapusi laimėtoja, apmokėjo N. Laurinaičio poilsinę kelionę į Egiptą. Pinigai už dviejų asmenų skrydį į šią šalį ir septynių dienų poilsį prie Raudonosios jūros kainavo beveik keturis tūkstančius litų. Bendrovė juos pervedė į kelionių agentūros sąskaitą. VV pardavimų ir rinkodaros direktorius N. Laurinaitis kurorte lepinosi kartu su bendradarbe.
Nei N. Laurinaitis, nei D. Norkus savo kaltės dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta.