Klaipėdoje užaugusi Vaida net nesvajojo kada nors apsigyventi užsienyje. Tuomet ji planavo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir tapti pradinukų mokytoja. Deja, universiteto durys merginai neatsivėrė. Kad metai neprabėgtų veltui, Vaida pasirinko dvejų metų profesines reklamos dizaino studijas. Tačiau svajonė rankose laikyti aukštojo mokslo diplomą niekur nedingo.
Svetinga Lenkija
„Kartą pastebėjau skelbimą laikraštyje, siūlantį studijuoti Baltijos aukštojoje mokykloje Lenkijoje, netoli Gdansko. Išsiunčiau dokumentus, o vasaros pabaigoje gavau atsakymą, kad esu priimta ir galiu pradėti mokytis. Dvejoti nebebuvo kada: susipakavau daiktus ir išvažiavau.
Iš pradžių kibau į intensyvias lenkų kalbos studijas, nes iki tol šios kalbos visai nemokėjau, ir beveik po pusmečio jau galėjau studijuoti kartu su visais.“
Vaida Lenkijoje praleido ketverius metus ir įgijo socialinės pedagogikos bakalauro laipsnį. „Man labai ten patiko: susiradau daug draugų ir vaikiną. Su juo buvome susižadėję. Norėjau likti Lenkijoje ir siekti magistro laipsnio, tačiau viskas pasisuko kitaip: nutrūko santykiai su sužadėtiniu, o magistro studijoms reikėjo surinkti nemenką sumą pinigų. Galiausiai nusprendžiau padaryti šiokią tokią pertrauką – važiuoti į Lietuvą, o į Lenkiją grįžti vėliau.“
Atgal į Graikiją? Ačiū, ne!
Parvykusi į Lietuvą Vaida pirmiausia ėmė ieškotis darbo. „Net neįsivaizdavau, kad bus taip sunku! Pagal specialybę manęs niekur nepriėmė. Pagaliau dėdė pasiūlė padirbėti jo parduotuvėje, bet po penkių mėnesių neištvėriau – kreipiausi į įdarbinimo agentūrą, kad surastų darbą užsienyje. Pasiūlė išvažiuoti į Graikiją, ir sutikau.
Viešbutyje Rodo saloje dirbau labai blogomis sąlygomis, nuolat kildavo nesusipratimų dėl apmokėjimo, tad pasiskundžiau agentūrai, ir mane perkėlė į kitą Graikijos vietą, į penkių žvaigždučių viešbutį.
Iš pradžių tapau atvykusios atostogauti rusų šeimos vaikų aukle. Kai jie išvyko, mane perkėlė į restoraną – buvau atsakinga už pusryčių stalo padengimą. Jei atvykdavo rusų svečių, važiuodavau į oro uostą jų pasitikti, nes viešbučiui buvo garbės reikalas parodyti jiems dėmesį.“
Tačiau turistinis sezonas baigėsi, ir Vaida susiruošė namo. „Graikijoje susipažinau su lietuve, su kuria sutarėme traukti į Angliją. Tad Lietuvoje net nemėginau ieškotis darbo – po mėnesio pakėlėme sparnus į Didžiąją Britaniją.“
Darželio auklėtoja tampa... stiuardese!
Įdarbinimo agentūra merginoms pasiūlė darbą Keswicko mieste, netoli Škotijos. „Kambarine viešbutyje dirbau tik kelis mėnesius, nes bičiulis pasiūlė atvykti į Meno salą (angl. „The Isle of Man“). Per savaitę ten radau auklėtojos vietą vaikų darželyje. Bet vėlgi – neužsilikau, nes nepatiko kolektyvas. Radusi skelbimą, kad vietinės oro linijos ieško stiuardesių, nusiunčiau anketą, ir po kelių atrankų mane priėmė.“
Deja, jau po pusmečio dėl blogos oro linijų finansinės padėties teko ieškotis kitos vietos. Lietuvei vėl pasisekė – ji perėjo į „British Airways“ kompaniją ir joje dirbo beveik 2,5 metų. Galbūt Vaida ir toliau būtų sėkmingai skraidžiusi iš vieno Didžiosios Britanijos galo į kitą, jei... ne vienos atostogos Barbadose.
Netikėta pažintis
Dirbdama „BA“ oro linijose Vaida galėjo pasinaudoti darbuotojų nuolaidomis skrydžiams. „Kai sužinojau, kad už kelionę teks mokėti tik 10 proc. sumos, nutariau per atostogas nuskristi kuo toliau... Su drauge planavom vykti į Honkongą, bet planus teko keisti, nes bičiulė susirgo. Tada akis užkliuvo už Barbadoso: šalis buvo toli, šiltuose kraštuose, skrydis – tiesioginis, o lėktuve, lyg tyčia, nemažai laisvų vietų.
Prikalbėjau kartu vykti kitą draugę ir jau svajojau apie tingias paplūdimio atostogas... Deja, nepasisekė: kai atvykome, dvi dienas Barbadose pliaupė lietus. Keikiau save, koks velnias čia mane nešė, jei net prie jūros pasivolioti negaliu. Bet pagaliau išsigiedrijo, ir mūsų nuotaika taip pat pagerėjo. Laiką leidome paplūdimyje, o vieną dieną nuvažiavome į Barbadoso sostinę Bridžtauną. Bet miestas man didelio įspūdžio nepaliko.
Kadangi mano draugė turėjo išskristi viena diena anksčiau, nusprendėme dar dieną skirti ekskursijai aplink salą. Ir... pataikėme kaip tik į tą, kurią organizavo Tedas, mano būsimasis vyras. Iškart krito į akis, kad jis – labai komunikabilus, energingas, patrauklus ir linksmas žmogus.
Po ekskursijos, prieš išsiskiriant, Tedas davė man savo telefono numerį – jei turėčiau laiko, jis dar mielai su manimi susitiktų. Kai draugė išvyko, aš jam ir paskambinau. Nuvažiavom pavakarieniauti, labai ilgai kalbėjomės. Abu jautėme, kad tarp mūsų kažkas rezgasi, tačiau jau kitą dieną manęs laukė skrydis į Angliją...
Atkaklus mylimasis
Gimęs ir augęs Barbadose, mokslus baigęs Kanadoje Tedas kaip reikiant susuko Vaidai galvą.
„Buvau įsitikinusi, kad vis dėlto tai – tik nuotykis, kuris baigsis, kai tik išvyksiu iš salos. Bet Tedas prisipažino man meilę ir tvirtai pažadėjo, kad susitiksim po dviejų savaičių Londone...
Kai grįžau į Angliją, jis skambino kiekvieną dieną, o po dviejų savaičių jau važiavau į Londoną su juo vėl susitikti. Praleidome kartu penkias dienas, ir Tedas ėmė siūlyti persikraustyti pas jį į Barbadosą.
Man buvo labai sunku atsisakyti stabilaus, užtikrinto gyvenimo Anglijoje. Be to, tada net nenutuokiau, kad įstatymai Barbadose yra labai griežti ir įsidarbinti užsieniečiui be galo sunku.
Tačiau ryžausi – išėjau iš darbo, susikroviau mantą ir išvykau į Barbadosą. Žinoma, išgirdau ir perspėjančių balsų – būk atsargi, juk neri į nežinią. Turėjau ir atsarginį variantą – jei santykiai nesiklostys, grįšiu atgal į Angliją.“
Sukasi šeimos versle
Pirmieji mėnesiai Vaidos visiškai nenuvylė. Priešingai – tai buvo ilgos, romantiškos atostogos. Temperatūra – nuolat apie 30 laipsnių šilumos, aplink – žydras vandenynas ir puikūs paplūdimiai, šalia – mylimas vyras.
„Tačiau vėliau susidūriau su kur kas niūresne realybe. Paaiškėjo, kad dirbti Barbadose negalėsiu, kol negausiu leidimo gyventi arba pilietybės. O tą leidimą gauti labai sunku. Turiu būti arba ypatinga specialistė, kurios trūksta saloje, arba kokia nors kompanija sutinka tave įdarbinti ir už tave sumoka mokestį valstybei.
Man pasisekė, kad Tedo šeima turi viešbutį, tad mane priėmė jiems pagelbėti. Tačiau neturėdama to leidimo iš pradžių dirbau nelegaliai, tik vėliau išsiaiškinome, kad susituokusi su Tedu šeimos versle galėčiau darbuotis legaliai.
Tačiau net ir vedybų neužtenka, kad gautum leidimą nuolat gyventi ir dirbti Barbadose. Mes su Tedu esame susituokę trejus metus, saloje aš gyvenu ketverius metus, esu atidavusi visus dokumentus migracijos tarnybai, tačiau atsakymo kol kas negavau. Tokia griežta tvarka valdžia bando apsaugoti salos rinką, kad vietiniai neprarastų darbo.“
Ne visiems tai svajonių šalis
Barbadose pradėjusi dirbti Tedo šeimos viešbutyje Vaida turėjo tenkintis bene triskart mažesne alga nei prieš tai Anglijoje. „Žinoma, man nieko netrūko, nes Tedas turėjo namą ir verslą. Tačiau jei būtų tekę už viską mokėti pačiai, būčiau nepragyvenusi. Barbadose mielai įsikuria turtingi britai, kanadiečiai, vokiečiai, kuriems patinka šiluma kiaurus metus – jie nusiperka namus ir gyvena. Tačiau kitiems labai sunku. Kartais svarstau, kaip vietiniai pragyvena, gaudami panašius atlyginimus kaip Lietuvoje, o už produktus ir paslaugas mokėdami daugiau nei Anglijoje. O dar ir maisto bei daiktų pasirinkimas gana skurdus, nes viskas importuota iš svetur.
Žinoma, per ketverius metus jau pripratau prie visko: ir prie vietinių mentaliteto, ir prie karščio, ir prie gana riebaus maisto. Būtent dėl to riebumo tikroji barbadosiška virtuvė man nelabai patinka. Skaniausias yra jamas (angl. yam) – šiek tiek primena lietuvišką bulvių plokštainį. Mėgstu šviežius mangus, apelsinus, greipfrutus, džiugina didelis šviežios žuvies pasirinkimas, na, ir romas, kuris čia gana pigus – gurkšnok į valias.
Kartą ar du per metus Vaida traukia į Lietuvą atostogauti, tačiau dabar sunkiai įsivaizduoja, kad galėtų tėvynėje gyventi nuolat. Vis dėlto mergina neatsisako Lietuvos pilietybės, ir gimtinė jai labai brangi. „Su Tedu pavasarį laukiame šeimos pagausėjimo, ir aš dar svarstau – gal važiuoti vaikelio gimdyti į Lietuvą. Privati medicina Barbadose tikrai aukšto lygio, bet tokiu ypatingu atveju, kaip vaiko gimimas, mane traukia pas savus...“
Kol kas artimiausiuose Vaidos planuose – tik būsimoji atžala. „Vėliau ketinu padėti Tedui vystyti jo turizmo verslą. Keliautojus ne tik vežiosime autobusais, bet ir plukdysime aplink salą.“ Tad nenustebkite, jei atvykę pailsėti į egzotišką Karibų jūros salą ir užsisakę apžvalginį turą, išgirsite žvalų lietuvišką Vaidos ar Tedo „labas“.
Tik faktai
Barbadosas – valstybė-sala Mažųjų Antilų salose tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno, kartais dar vadinama „Mažąja Anglija“.
Sostinė – Bridžtaunas.
Nuo 1625 m. sala buvo Didžiosios Britanijos kolonija, o 1966 m. paskelbė nepriklausomybę.
Plotas – 431 kv. km.
Oficiali kalba – anglų.
Valiuta – Barbadoso doleris.
Vietiniai gyventojai vadinami banjanais.
Tiesioginis skrydis iš Londono trunka apie 8 val.
Temperatūra kiaurus metus – 26–30 laipsnių šilumos.
Barbadose gimęs garsus futbolininkas Ashley Cole‘as ir daininkė Rihanna.