Kiek atsakymų – tiek nuomonių

Darbuotojo darbas, viršijantis grafike nustatytą darbo trukmę, pats savaime nėra laikytinas viršvalandiniu darbu. Paminėtina, kad šios nuostatos laikosi ir LR valstybinė darbo inspekcija. Pagal savo kompetenciją ši institucija vykdo darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio. Esminiai argumentai, kurie pateikiami teigiant, kad darbuotojo darbas, dirbtas viršijant darbuotojui darbo grafike nustatytą darbo laiko trukmę, nėra savaime laikomas viršvalandiniu darbu, yra įtvirtinti Darbo kodekso 149 str. 1 dalyje: „Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).“ Šio straipsnio 2 dalyje aptariamos pasekmės: „Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“

Taigi vadovaujamasi nuostata, kad esant suminei darbo laiko apskaitai gali būti dirbama 48 val. per savaitę ir 12 val. per darbo dieną (pamainą). Tuo pačiu pabrėžiama, kad darbo laiko trukmė per suminės darbo laiko apskaitos taikymo laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal darbo sutartyje sulygtą savaitės darbo laiko trukmę (pavyzdžiui, dirbant normaliu darbo krūviu – 40 darbo valandų). Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 149 straipsnyje yra pabrėžiama, jog darbo laiko trukmė apskaičiuojama per suminės darbo laiko apskaitos taikymo laikotarpį, daroma išvada, kad viršvalandžiai yra apskaičiuojami tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ir tik tuomet, kai per visą apskaitinį laikotarpį bus viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal darbuotojui nustatytą savaitės darbo laiko trukmę, viršytas darbo laikas turės būti kompensuojamas kodekso 149 str. 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitaip tariant, kol nėra pasibaigęs suminio darbo laiko apskaitinis laikotarpis, tol nėra konstatuojamas faktas, kad darbuotojas dirbo viršvalandžius.

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje
žurnalo „Juristas“ versijoje. Prenumeruokite!

Žurnalo „Juristas” Nr.2 taip pat skaitykite:

Suminė darbo laiko apskaita

Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iš esmės pasikeitė suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimas. Nuo šiol šis darbo laiko apskaitymo būdas tapo lankstesnis, nors dar 2003 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-160 „Dėl rekomendacijų darbdaviams ir darbuotojams jų susitarimu taikyti lanksčias darbo organizavimo formas patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 101-4573) jis buvo priskirtas prie lanksčių darbo organizavimo formų.

Pažymėtina, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 149 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė, t. y. neteko galios ir Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (Žin., 2003, Nr. 48-2120).

Plačiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 2 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt.

Suminė darbo laiko apskaita ir viršvalandinis darbas

Darbo kodekso 150 str. 1 dalyje nurodyta, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio kodekso 144 str. 1 dalyje (normalaus darbo laiko trukmė – keturiasdešimt valandų per savaitę), 145 straipsnyje (dirbančių sutrumpintą darbo laiką), 146 straipsnyje (dirbančių ne visą darbo laiką) ir 149 str. 1 (darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną) bei 2 dalyse (jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė) nustatytą darbo laiko trukmę. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais arba tik gavęs rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.

Plačiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 2 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt.

Visuotinis akcininkų susirinkimas: kaip jam pasirengti, jį vesti ir priimti sprendimus

Pasibaigus kalendoriniams metams kiekviena bendrovė privalo sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Atsižvelgiant į tai, kad eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai sprendžia specifinius, įstatymo reglamentuotus klausimus, būtina tinkamai jiems pasirengti. Taip pat prisimintina, kokias pareigas bendrovių vadovai ir kiti valdymo organų nariai turi atlikti rengdami tokį susirinkimą. Publikacijoje apžvelgsime pasirengimo akcininkų susirinkimui tvarką, aptarsime, kokiais klausimais susirinkimas turi priimti sprendimus. Visa tai būtina žinoti, kad eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai būtų pripažinti teisėtais, kad būtų išvengta galimų akcininkų reikalavimų pripažinti sprendimus neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai, kad akcinių bendrovių, palyginti su uždaro tipo akcinėmis bendrovėmis, Lietuvoje yra gerokai mažiau, ir kad minėtose bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo procedūroms parengti neretai samdomi konsultantai, publikacijoje daugiausia dėmesio bus skiriama uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo procedūroms, nesigilinant į akcinėms bendrovėms taikomas tam tikras išimtis.

Išsamiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 2 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt.