Japonijos, kuriai taip pat gresia recesija, premjeras Junichiro Koizumi teigia, kad be skubių reformų šaliai atsigauti nepavyks, o “Nikkei” indeksas pasiekė žemiausią lygį per paskutinius 16 metų. Singapūro BVP smuko daugiau nei 10 proc.
Didžioji dalis Meksikos eksporto keliauja į JAV, taigi ir ji jau ant recesijos slenksčio. Argentiną ištiko finansų krizė ir valstybei gresia bankrotas. Netgi itin paklausia ūkio šaka laikyta informacinių technologijų pramonė patiria sunkumų: pirmą kartą per penkiolika metų sumažėjo kompiuterių paklausa. Transnacionalinės pramonės milžinės viena po kitos praneša apie staigiai mažėjantį pelną ir įspūdingus nuostolius.
Negandos neaplenkė ir korupcijos skandalų bei didelio nedarbo kamuojamos mūsų kaimynės Lenkijos, kuri buvo atsidūrusi ties krizės riba, nes smarkiai krito zloto kursas. Be to, Lenkijos biudžete žiojėja didelė skylė.
O Lietuva tuo metu lėtai ir atkakliai (ir kas keisčiausia - sėkmingai) lipa iš duobės, kurion ją įstūmė 1998 m. Rusijos krizė. Tačiau pasaulio krizių baubas gerokai išgąsdino lietuvius, todėl vis atsiranda skeptikų, manančių, kad ekonomikos kilimas ilgai nesitęs. Kai kurie verslininkai ir vadybininkai prabilo, kad dėl globalių ekonomikos sunkumų ir krizės Lenkijoje kitų metų pavasarį Lietuvą taip pat gali ištikti recesija ar netgi krizė. Juolab kad tuo metu kaip tik bus persiejamas litas. Prie to galimi ir įvairūs socialdemokratų veiksmai socialinėje srityje.
Ekonomikos mokslų daktarui Gitanui Nausėdai tokios kalbos kelia ironišką šypseną. Esą “ančių” apie galimas krizes pavasarį ar iki šviežių bulvių visi prisiklausė iki soties. Remiantis statistiniais rodikliais, krizės ženklų nematyti. Tačiau G.Nausėda neslepia, kad nežymus kritimas, matyt, bus neišvengiamas. “Galima svarstyti, kiek realus vadinamasis užkrato efektas, kai užsienio investuotojai, pamatę, kad krizė kyla vienoje šalyje, ieško valstybės su panašiais bruožais ir pradeda spekuliacinę ataką. Kadangi visuotiniu sutarimu Lietuva nėra laikoma panašia į Argentiną ar Lenkiją, matyt, ir užkrato efekto bijoti nereikėtų”.
Tačiau bendrovės “Lifosa” valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius nėra toks optimistas. Pašnekovas be užuolankų sako, kad tikėtis, jog Lietuvos nepalies pasaulinė recesija, būtų naivu. Juk Lietuva - pasaulio sistemos dalis.
Ir kartą, beje, jau taip nutiko - pernelyg įtikėję ūkio kilimu lietuviai skaudžiai nukentėjo. Taip nutiko 1998 m. dėl arogantiškos Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės politikos. Kai sunerimę pasaulio Vyriausybės ėmė ieškoti priemonių, kaip amortizuoti Rusijos krizės grėsmę, Lietuvos premjeras populistiškai postringavo apie tai, kad Lietuvos ūkis jau nebepriklauso nuo Rusijos ekonomikos ir kad mūsų krizė nepalies.
Panašiai elgiasi ir naujoji Algirdo Brazausko Vyriausybė. Demonstruoja olimpinę ramybę, girdi, Lietuvos ūkio ryšiai su recesijos purtomomis šalimis itin menki, taigi mes esame nepaliečiami.
Tiesa, vykstant neoficialiems pokalbiams (išjungus diktofoną) jie pripažįsta, kad Lietuva neišvengs dar vienos krizės, ir ji ištiks veikiausiai jau kitų metų pavasarį. Manoma, kad Lietuva kris iškart po Lenkijos.
Lenkija yra viena stambiausių mūsų eksporto partnerių, be to, ji taip pat derasi su Europos Sąjunga dėl narystės. Neoficialiai kalbama, kad būtent Lenkijos pastangos įveikti finansų krizę ES pareigūnams, kurie jau esą parodė keletą nepasitenkinimo ženklų, bus rodiklis, kaip posovietinio bloko valstybės gali laikytis tarptautinių ekonominių įsipareigojimų. Lenkijos krizė Lietuvai pasipainiojo ypač nelaiku - kitų metų vasarį litas bus persietas prie euro, ir jeigu finansų krizė gretimoje valstybėje nebus įveikta, sąmyšis gali atnešti mūsų eksportuotojams skaudžių pasekmių.
Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad dėl Lenkijos sunkumų, atsižvelgiant į tai, kokia valiuta verslininkai atsiskaito, gali sumažėti lietuviškų prekių paklausa. “Lietuvos įmonėms galbūt teks savo prekes realizuoti kitoje rinkoje arba šiek tiek mažinti gamybos apimtis. Vėliau gali nukentėti įmonių rezultatai, darbuotojų atlyginimai, o po to ir visa ekonominė būklė”, - aiškina ekonomikos ekspertas.
Pramoninkai, regis, taip pat labiausiai prisibijo Lenkijos. “Kadangi du penktadalius savo produkcijos mūsų bendra įmonė “Kimera - Lifosa” eksportuoja į Lenkiją, sunkumų, be abejonės, neišvengsime, - atvirauja D.Tvarijonavičius. - Vis dėlto dabartinę devalvaciją galime atlaikyti. Pirmiausia mes visada prekiavome ir dabar prekiaujame ne nacionaline valiuta, o doleriais - tai yra mūsų saugiklis. Kaip pavyzdį, kad krizės mus nelabai griebia, galiu paminėti Turkiją, kurioje taip pat yra didelė mūsų rinkos dalis ir į kurią šiemet vis tiek eksportavom, nepaisant baisios ekonominės padėties”.
Nors šaldytuvų gamintojai AB “Snaigė” kol kas džiaugiasi stabiliu, nors ir nelabai ženkliu kilimu, tačiau į “Lenkijos faktorių” taip pat žvelgia su nerimu. Antanas Andriulionis, AB “Snaigė” prezidentas, sako, kad, smukus zloto kursui ir kartu euro atžvilgiu atpigus lenkiškai produkcijai, gali sustiprėti Lenkijos įmonių konkurencingumas, todėl realizuoti šaldytuvus euro zonoje, į kurią “Snaigė” eksportuoja didžiąją jų dalį, gali būti sunkiau.
Ar Lietuvos ūkis išties pakankamai apsisaugojęs nuo pranašaujamos naujos krizės?
G.Nausėda aiškina, kad ir pasaulio, ir Europos ūkiui recesija JAV turi ir turės didelės įtakos. Amerika pernelyg didelė ir svarbi. Europa tai puikiai suvokia. Augimo tempų sulėtėjimas euro zonoje, pirmiausia per Lenkiją, paveiks ir Lietuvą.
Tiesa, G.Nausėdai optimizmo teikia tik Lietuvos verslininkai, kurie, garsiai neskalambydami pavojaus varpais, sugeba analizuoti ir laiku priimti sprendimus, apsaugančius nuo didesnių nuostolių.
Vis dėlto ar tikrai prognozuojamo nuosmukio galima tikėtis kitų metų pavasarį? “Tikrai nenorėčiau kalbėti apie datas, - išsisuko nuo klausimo R.Vilpišauskas. - Prognozes apsunkina kolegų Vakarų Europoje besikaitaliojančios prognozės. Viena aišku - netoliaregiška tikėtis, kad pasaulinės tendencijos nepaveiks Lietuvos ūkio. Tačiau kaip smarkiai šįkart Lietuva grius į ekonomikos duobę pirmiausia priklausys nuo Europos Sąjungos šalių ekonomikos augimo arba nuosmukio. O prognozuojami vis kitokie skaičiai. Vis dėlto šįkart, matyt, pasaulio ekonomikos krizės poveikis nebebus Lietuvai toks ženklus, kokį išgyvenome po Rusijos krizės”.