Tokie sprendimai priimami dėl nepakankamo finansavimo tautinių mažumų švietimo įstaigoms, be to, kasmet vis mažėja vaikų.

Vidugirių pagrindinėje mokykloje mokosi devyni lietuviai. Po pusantrų metų ji stovės tuščia, nors statyta vos prieš šešiolika metų.

Anot Punsko viršaičio Vytauto Liškausko, dėl lėšų stygiaus uždarius dvi lietuviškas kaimo pagrindines mokyklas, vaikai bus vežiojami į kitą – vienintelę neuždaromą lietuvišką kaimo mokyklą.

Punsko viršaitis tikina, kad Lenkija neskiria tiek lėšų tautinių mažumų mokykloms, kiek reikia,

šiuo atveju – priedo prie mokinių krepšelio, todėl trūkstamą sumą – daugiau nei 1,5 mln. litų – tenka pridurti Punsko valsčiui.

Lėšų ypač trūksta Punsko pagrindinei mokyklai ir gimnazijai.

„Čia yra visos valstybės politika. Kalbama, kad Lenkijoje bus uždaryta 100 mokyklų. Aš matau, kaip Lietuvoje užlaikomos kartais net mažesnės nei mūsų lenkiškos mokyklos ir tenai pinigų netrūksta“, – pastebi V. Liškauskas.

„Tai skaudus dalykas. Galima kalbėti apie demografinę padėtį, ji nėra palanki, bet reikia ieškoti kažkokių logiškų sprendimų. Tačiau kyla klausimas ar vienintelis logiškas sprendimas yra viską uždaryti“, – kalbėjo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rena Gasperavičiūtė.

Baiminamasi, kad uždarius lietuviškas kaimo mokyklas, lietuvybę puoselėti bus vis sunkiau.

„Lietuviškų mokyklų uždarymas yra tikrai liūdnas reiškinys. Tai yra ne tik švietimo židiniai, bet ir kultūros židiniai. Šiose mokyklose renkasi lietuvių bendruomenės, čia rengia vakarones, įvairius kultūrinius renginius“, – teigė Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius.

„Mes turime jau tokių pavyzdžių: kur nebuvo lietuviškų mokyklų, ten tie lietuviški kaimai labai greitai nutrupėjo, greitai nutautėjo“, – tvirtina Navininkų pagrindinės mokyklos direktorė Anastasija Sidarienė.

Prognozuojama, kad po kelerių metų Punsko krašte veiks tik trys švietimo židiniai – Punsko pagrindinė mokykla ir gimnazija, o Seinuose – tik lietuviška Žiburio gimnazija.